Planavimo dokumentai

Informacija: Kategorija: Sample Data-Articles; Paskelbta: Antradienis, 2017 balandžio 18 10:49; Autorius Super User; Peržiūros: 863

Mokyklos veiklos planas 2021-2022 m.m.

P R O J E K T A S

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

MOKYKLOS VEIKLOS

P R O G R A M A

2021\2022 m. m.

PATVIRTINTA:

Mokyklos direktoriaus įsakymas

2021-08- 27 Nr. V-22

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

MOKYKLOS VEIKLOS

P R O G R A M A

2021\2022 m. m.

2021-2022 m. m. Mokyklos veiklos planas sudarytas vadovaujantis mokyklos Strateginiu planu 2021-2023 m., 2020-2021 m. m. atlikto mokyklos įsivertinimo medžiaga, 2020-2021 m. m. Mokyklos veiklos programos įgyvendinimo analize.

2020-2021 M. M. ANALIZĖ

2020\2021 m. m. mokyklą lankė 55 moksleiviai. Mokinių skaičiaus kaita per pastaruosius 2 metus rodo pradinių klasių mokinių mažėjimą ir atitinkamai bendrą mokinių skaičiaus mažėjimą. Pagrindinio ugdymo I-ąją dalį baigė 5 mokiniai (100%).

Po pamokų buvo organizuotas neformalus ugdymas. Mokykloje veikė 4 būreliai : „Jaunųjų skaitytojų būrelis“ , „Vikrus, stiprus, drąsus“ - sporto būrelis ir „Linksmos natos“ , „Kartu su ortografiją“. Mokiniai noriai lankė NVŠ organizuota programą : „Šachmatai kaip gyvenimo pagrindas“. Neformaliojo švietimo veikloje dalyvavo 92,3% mokinių – NVŠ programose, mokykloje organizuojamose būreliuose .

Mokyklos pedagogai aktyviai dalyvavo, įgyvendinant numatytas ugdymo programas, pagal numatytus normatyvus ir turimas lėšas kėlė kvalifikaciją.

Mokytojai vedė atviras pamokas ir veiklas, dalinosi darbo patirtimi. Vestų pamokų aptarimas mokė išklausyti, išgirsti, argumentuotai vertinti vieni kitus, dalintis ir perimti pozityvią patirtį, mokytis iš daromų klaidų. Buvo organizuotos atviros integruotos pamokos, tokios kaip: " How sport improves our learning" ; „Gimtosios kalbos ir bibliotekininko pamokos“. Buvo vykdoma nuosekli metodinė veikla: organizuotos metodinės savaitės, mokiniai pamokose skatinami įsivertinti savo gebėjimus. Patobulintas ir patvirtintas „ Mokinių individualios pažangos stebėsenos aprašas“ 2020 m. lapkričio 6 d. mokyklos direktoriaus įsak. Nr. V- 72 .

Mokyklos direktorė aktyviai kėlė savo kvalifikaciją, Mokykla kryptingai ir savitai kurė savo įvaizdį vietos bendruomenėje. Operatyviai talpinama informacija mokyklos svetainėje apie mokyklos veiklą, mokinių pasiekimus, dalyvavimą projektuose, edukaciniuose renginiuose. Mažinant atskirtį tarp bendruomenės narių , buvo organizuoti bendri renginiai : „ Sienelių diena“, Vasario 16 d. minėjimas, deja , dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos ir paskelbto karantino šalyje, daug suplanuotų renginių neįvyko. Sklandžiai vyko bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialiste Olga Gražulienę , mokiniams buvo pravestos pamokos - praktiniai užsiėmimai :„Mes panašūs, bet kartu ir skirtingi“; „Mano švarios rankytės“; “Sveiki Dantukai“; „Mano švaros dėžutė“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja O. Jasiukaitė moksleiviams skaitė pranešimą : „Mano saugus kelias į mokyklą“ .

Mokykloje buvo pilnai atnaujintos priešmokyklinės gr. patalpos, atnaujntos grindys, sienos, lūbos , šviestuvai, baldai: lovos, spintelės, sekcijos, nupirktas ir bibliotekos komplektas mažiesiems . Pilnai atnaujintas chemijos kabinetas, klasėse baldai, grindys, mokinių stalai . Atnaujinome ir edukacines erdves lauke, nupirkti 3 lauko kompleksai. Bedra suma atliktų remonto darbų : 3436 eur, įsigytų baldų : 9977 eur, IKT kompiuterinė įrangos atnaujinimas: 9294 eur, ir lauko edukacinės erdvės: 8699 eur.

Mokykla sėkmingai susitvarkė su nuotoliniu ugdymu. Buvo patvirtintas nuotolinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas ,2020 m. Kovo 19 d. Įsakymo Nr. V- 16, kuris leido mokytojams efektyviau vykdyti ugdymą epidemijos sąlygomis.

Mokykloje pilnai parengta ir patvirtinta Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės mokyklos kontrolės politika 2020 m. Gruodžio 29 d. Įsakymu nr. V-86 , kuri leidžia laiku atsakingiems asmenims tinkamai sukurti ir palaikyti vidaus kontrolės funkcionavimą subjekte.

Mokykloje buvo gerai organizuotas:

Vaikų pavėžėjimas į mokyklą (visi).

nemokamas maitinimas ( 23 mokinių buvo maitinami nemokamai);
Organizuojamos mokinių pažintinės kelionės: į Jašiūnų Balinskio dvarą, į Paulavos respubliką.

Stipriosios pusės:

Visi mokiniai iki 16 metų lanko mokyklą.
Geras mokyklos mikroklimatas (moksleiviai noriai ateina į mokyklą, mokytojų ir vaikų

santykiai geri, moksleiviai saugūs mokykloje).

Aplinkos svetingumas ( daug gėlių, gerai prižiūrima aplinka, dažnai lankosi svečiai).
Bendravimas su seniūnija ( Rudens šventė, Motinos diena, Senelių diena.)

Akcijos ir projektiniai darbai

Pilietinė akcija „Lietuva tai aš, Lietuva tai mes“
Pilietinė akcija sausio 13-os dienos įvykiams paminėti: „Atmintis gyva, nes liudija“
Senelių diena mokykloje
Geografijos konkursas „ Kaip pažįstų pasaulį“
Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas
Pradinių klasių projektas „ Saulėgrąžų daigai“
Akcija “Vilčių medis“
„Vandeny būk atsargus- tu ne žuvis , o tik žmogus“
Akcija “Apibėk aplink mokyklą“
Akcija „Spalvotas gyvenimas“
Savaitė be patyčių
Akcija „ Darom 2020“
Motinos ir tėvelio šventė (Šeimos)
Europos kalbų dienos minėjimas
Akcija „Pasodinkime medelį“
Mokytojų dienos minėjimas
Sveiko gyvenimo būdo savaitė
Tolerancijos dienos minėjimas
Lenkų kalbos savaitė „H. Sinkevič kasdien“

Silpnosios pusės:

Mokinių mokymosi motyvacija,
mažai integruotų pamokų,
pamokose neaktyviai panaudojamos naujausios technologijos,
mažai moksleivių dalyvauja konkursuose, olimpiadose,
mažėja mokinių skaičius klasėse ( dėl demografinės padėties).

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2021\2022 m. m.

1. TIKSLAS. Ugdyti mokinio pažangą, asmeninį tobulėjimą, atradimų ir sėkmės pojūtį.

Uždaviniai:

1.1. Stebėti ir vertinti mokinio asmeninę pažangą ir pasiekimus.

1.2. Taikyti patyriminį ugdymą.

1.3. Plėtoti teminę tarpdalykinę integraciją.

2. TIKSLAS. Formuoti kultūringos ir atviros kaitai mokyklos nuostatas, stiprinant bendruomenių saugumą.

Uždaviniai:

2.1. Efektyvinti mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimą mokyklos, miesto, šalies mastu.

2.2. Tobulinti stebėsenos sistemingumą, pažangos, kokybės įsivertinimo pagrįstumą.

2.3. Pasirengti dirbti besikeičiančiomis mokyklos veiklos sąlygomis.

3. TIKSLAS. Modernizuoti ugdymo turinio procesą.

Uždaviniai:

3.1. Aprūpinti kabinetus ir kitas mokyklos erdves kompiuterine įranga su nuolat atnaujinamomis mokomosiomis programomis ir mokymo priemonių baze.

3.2. Mokyklos erdvių atnaujinimas.

MOKYKLOS VIZIJA

Atvira visuomenei mokykla, teikianti kokybiškąugdymą lenkų kalba, tęsianti ir kurianti tradicijas, atsakingai ir išdidžiai kurianti savo ateitį.

MOKYKLOS MISIJA

Mokykla rūpestingai teikianti pradinį ir pagrindinį ugdymą saugioje ir jaukioje aplinkoje, ugdanti pagarbą kiekvienam žmogui.

MOKYKLOS VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

· Profesionalumas

· Bendravimas ir bendradarbiavimas

· Tolerancija

· Pilietiškumas

· Lyderystė

· Savitos tradicijos

MOKYKLOS VEIKLOS PRIORITETAI

· Ugdymo kokybės gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas.

· Saugus, sveikas ir laimingas vaikas.

· Savarankiška, atsakinga ir savita mokykla.

· Mokyklos bendruomenės ryšių stiprinimas.

TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Priemonė	Sėkmės kriterijus	Terminai	Atsakingas asmuo
1 tikslas. Tikslas – ugdyti mokinio pažangą, asmeninį tobulėjimą, atradimų ir sėkmės pojūtį.
1.1.Tirti ir analizuoti mokinių mokymo(si) poreikius, stilius	Ištirti ir išanalizuoti mokinių mokymo(si) poreikiai, mokymosi stiliai	2021-2022 m. m.	Klasių vadovai
1.2. pamokose diferencijuoti mokymo(si) veiklas pagal mokinių gebėjimus, mokymosi pasiekimus	Numatytos skirtingos užduotys ir veiklos skirtingų gebėjimų ir pasiekimų mokiniams	2021-2022 m. m.	Dalykų mokytojai
1.3. vykdyti mokinių pasiekimų stebėseną, organizuotų pamokų analizę	Sukurta mokinių mokymosi pažangos stebėsenos sistema	2021 rugsėjis, spalis	Metodinė taryba
1.4. patobulinti mokomųjų dalykų vertinimą	Parengtos naujos dalykų vertinimo tvarkos	2021 rugsėjis	Metodinė taryba
1.5. planuoti ir vesti atviras ir integruotas pamokas	Kartą į mėnesį vedamos atviros pamokos	2021-2022 m. m.	Metodinė taryba
1.6. taikyti inovatyvius mokymosi metodus, parengtus aktyvių mokinių mokymosi	Taikomi mokymosi skatinantys metodai. Pagerės mokymosi motyvacija.	2021-2022 m. m.	Mokytojai
1.7. organizuoti ugdomąją veiklą kitose edukacinėse erdvėse	Vykdoma ugdomoji veikla kitose edukacinėse aplinkose	2021-2022 m. m.	Mokytojai
1.8. ugdyti mokinių mokėjimą mokytis kompetenciją	Patobulinta mokytojų mokėjimą mokytis ugdymo kompetenciją	2021-2022 m. m.	Metodinė taryba
1.9. teikti konsultacijas sunkumų turintiems mokiniams, analizuoti konsultacijų veiksmingumą	Sudarytas konsultacijų grafikas. Mokiniai ugdys savo gebėjimus, geriau jausis mokykloje.	2021-2022 m. m.	Mokytojai
1.10. tirti ir analizuoti mokinių neformaliojo švietimo poreikius	Bus tiriamas ir analizuojamas neformaliojo švietimo poreikis	2021-2022 m. m.	Klasių vadovai
1.11.organizuoti neformaliojo švietimo veiklas kitose edukacinėse aplinkose	Būrelio užsiėmimai organizuojami DIRP, pasienio užkardoje ir kt.	2021-2022 m. m.	Būrelių vadovai
1.12. dalyvauti nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, duomenų analizė įvairiais lygmenimis.	Mokinių pasiekimų rezultatai ne žemesni už šalies vidurkį. Sudarydami ilgalaikius planus, derindami veiklos tarpusavyje, ar su mokiniais per pamokas, mokytojai atsižvelgia į mokinių tyrimų rezultatus ir jų analize bei rekomendacijas.	2022 balandis, gegužė, birželis, rugpjūtis	Metodinė taryba
2 tikslas. 2. Tikslas – formuoti kultūringos ir atviros kaitai mokyklos, stiprinant bendruomenių saugumą.
2.1. Organizuoti mokykloje mokytojų autorinius seminarus.	Mokyklos mokytojai aktyviai dalinsis savo gerąja patirtimi, organizuos autorinius seminarus.	2021-2022 m. m.	Dalykų mokytojai, metodinė taryba
2.2. Organizuoti mokykloje seminarus, metodines dienas.	Mokytojai ir pedagogai kels savo kvalifikaciją.	2021-2022 m. m.	Metodinė taryba , darbo grupė.
2.3. Teikti savalaikę metodinę pagalbą mokytojams.	Mokytojas jausis saugiai, pasitikės savimi, įgis daugiau patirties.	2021-2022 m. m.	Darbo grupė
2.4. Nustatyti mokyklos mokytojų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus.	Ištirti poreikiai, numatyti kvalifikacijos tobulinimo prioritetai.	2021-2022 m.m.	Darbo grupė
2.5. Vykdyti gerosios paskirties sklaidą.	Ugdomas mokytojų bendradarbiavimas, teikiama pagalba kolegai, gerėja ugdymo kokybė.	2021-2022 m. m	Metodinės grupės
2.6. Stebėti ir analizuoti mokytojų pamokas , neformaliojo ugdymo užsiėmimus.	Stebima mokytojo veikla, teikiama savalaikė metodinė pagalba mokytojui.	2021 m.	Direktorius
3 tikslas. Modernizuoti ugdymo turinio procesą.
3.1. Prevencinių projektų rengimas, dalyvavimas juose.	Mokykla dalyvauja skirtinguose nacionaliniuose prevenciniuose projektuose.	2021-2022 m. m.	Metodinė taryba
3.2. Į organizuojamus renginius įtraukti tėvelius, buvusius mokinius.	Ugdomas bendruomeniškumas, partneriški visų mokyklos bendruomenės narių pilietinės nuostatos.	2021-2022 m. m. renginių planas	Darbo grupės
3.3. Dalyvauti pilietiškų mokyklų sambūrio veikloje.	Tobulinamas mokinių ir visos mokyklos bendruomenės pilietinis ugdymas.	2021-2022 m. m.	Metodinė taryba
3.4. Dalyvauti šalies pilietinėse akcijose.	Dalyvaujama pilietinėse akcijose. Ugdomos mokinių, mokyklos bendruomenės narių pilietinės nuostatos.	2021-2022 m. m.	Darbo grupės, mokinių taryba.
3.5. Informuoti rajono visuomenę, mokyklos bendruomenę apie mokinių pasiekimus ir laimėjimus.	Mokyklos internetniame puslapyje fiksuoti visus mokyklos pasiekimus. Ugdysime pasididžiavimą , pritrauksime naujų mokinių.	2021-2022 m. m.	Darbo grupės.
3.6 Nuolatinis informacinių technologijų atnaujinimas	Modernizuoti kabinetai ugdymo krypčiai įgyvendinti: įsigyta įranga ir mokymo priemonės.	2022 m. vasaris	Darbo grupės

SUDERINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

Mokyklos taryboje 2021-08-27

Protokolo Nr.

Priedas Nr. 1

UGDYMO IR UGDYMOSI PRIEŽIŪRA

Priežiūros forma, tikslas	Numatoma priežiūra. Tema	Data, atsakingas asmuo	Priežiūros rezultatų aptarimas
Planavimas (teminiai ir kalendoriniai planai, indiv. programos, spec., ad., mod. programos, papildomo ugdymo progr.,klasės vad. auklėjamieji planai,)	Teminiai ir kalendoriniai planai, indiv. programos, spec., ad., mod. programos moksleiviams, papildomo ugdymo progr.,klasės vad. auklėjamieji planai	Iki 2021-09-11 Direktorius	Metodiniuose būreliuose, individualinis aptarimas
“Mokinių mokymosi ir veiklos aktyvumo skatinimas”	1,2,3,4 kl. gimtosios k., lietuvių k, anglų k., pamokų stebėjimas.	2021-09-05- 2021-11-21 Direktorius	Medžiagą aptarti mokytojų tarybos posėdyje.
Namų darbų tikslingumas ir mokymosi krūvis	Tikslingas bei diferencijuotas namų darbų skyrimas. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas. Mokinių anketavimas.	2021–10-04 2021-10-21 Direktorius	Direkciniame pasitarime
“Moksleivių pažanga ir pasiekimai”.	Patikrinti, kokie ryšiai klasės auklėtojų ir tėvų. Kokie pedagoginiai pokyčiai (mokinių, tėvų, klasių vadovų anketavimas).	2021-11-04 2021-12-16 Direktorius	Medžiaga aptarti tėvų susirinkime.
Kaip praėjo adaptacinis laikotarpis 1 2-3-4kl.	1, 2-3-4 kl. moksleivių darbo stebėjimas, mikroklimatas klasėje	2021-09-02 2021-09-27 Direktorius	Direkciniame pasitarime
“Mokinys – klasės vadovas- tėvai”.	Analizuoti klasės vadovų darbą, stebėti klasės valandėles, mokinių pasiruošimą tolesniam gyvenimui, moksleivių sugebėjimą save parodyti. Bendravimas su tėvais.	2022-01-09 2022-01-31 Direktorius	Klasių vadovų metodiniame būrelyje
Vertinimo įtaka mokiniams.	Kiek mokytojo vertinimas atskleidžia moksleiviui jo teigiamus ypatumus ir silpnybes (Kaip vertinimas skatina moksleivių pažangą bei mokymosi motyvaciją)	2022-03-06 2022-03-31 Direktorius	Direkciniame pasitarime
Pažintinė.	“ Socialinių įgudžių lavinimas įvairių dalykų pamokose“.	2022-04-03 2022-04-28 Direktorius	Mokytojų tarybos posėdyje
2-4 kl. mokinių gebėjimų bei įgūdžių lygio nustatymas lietuvių k., matematikos ir pasaulio pažinimo	Diferencijavimas ir individualizavimas pamokose.	2022-04-24	Prad. kl. metodinėje grupėje
Neformalaus ugdymo priežiūra.	Tema: “Neformalojo ugdymo programų įgyvendinimas.”	2022-05-02 2022-05-25 Direktorius	Direkciniame pasitarime
Individualių konsultacijų gabiems ir mokymosi sunkumų turintiems mokiniams veiksmingumo analizė	Konsultacijų veiksmingumo analizė	2022-06-02	Mokytojų tarybos posėdyje

Priedas Nr. 2

Mokytojų tarybos posėdžiai

1. Mokyklos darbo tikslai ir uždaviniai 2021\2022 m.m. 2021-08-27 Direktorius

1.1. 2021-2022 m. m. veiklos programai pritarimas.

1.2. 2021-2022 m. m. ugdymo planui pritarimas

1.3. Nemokamo maitinimo perspektyvinis valgiaraštis E.Levon

2 .Mokytojų bendradarbiavimas ir gerosios

patirties sklaida stiprinant mokinių ugdymo(si) 2021-11-17 Direktorius

motyvaciją.

3. Mokymosi motyvacijos palaikymas bei stiprinimas.

3.1. 1-ojo trimestro ugdymo rezultatai 2021-12 Direktorius

3.2. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas

4. Efektyvios ugdymo(si) pagalbos teikimas

įvairių poreikių mokiniams

2022-03-18 Direktorius

5. Mokyklos bendruomenės veikla ugdant kompetencijas. 2022-06-05 Direktorius

5.1. 1, 2,3,4 kl. ugdymo rezultatų analizė ir kėlimas į

aukštesnes klases.

6. Mokyklos veiklos programos 2021\2022 m. projekto aptarimas. Darbo grupė

Priedas Nr. 3

BENDRI MOKYKLOS -TĖVŲ SUSIRINKIMAI

1.1.Ką reikia žinoti apie 2021/2022 m. m. 2021-09-03 Direktorius

1.2. Mokinių maitinimas , pavėžėjimas.

1.3 Atvirų durų savaitė mokykloje 2021 -11 -16 Kl. vadovai

2.1. Drauge su vaiku 2022 -01- 25 Kl. vadovai

2.2 I-ojo trimestro ugdymo rezultatai 2021-12 Kl. vadovai

2.3 II-ojo trimestro ugdymo rezultatai 2022-02

3.1 Vaiko sveikata rūpinkimės kartu. 2022-03-15 O. Gražulienė

3.3 Mokyklos moksleivių vokalinio ansamblio G. Papachina

pasirodymas

4. Mano vaiko ateitis Kl. vadovai

4.1. III-ojo trimestro, metinių ugdymo rezultatų analizė 2022-06-05 Direktorius

4.2. Vaikų vasaros poilsis

4.2. Mokyklos veiklos įsivertinimas

5. Kviesti tėvus į visus renginius nuolat Klasių auklėtojai

organizuojamus mokykloje.

Priedas Nr. 4

Direkciniai pasitarimai

1. Neformalusis ugdymas. 2021-09 Direktorius

Pagalbos mokiniams teikimas

2. Nemokamas moksleivių maitinimas, pavėžėjimas 2021-09 Direktorius

3. Bibliotekos darbas. Problemos 2021-09 A. Moroz

Adaptacinis periodas 1,2,3,4 klasėse

Dienynų tvarkymas 2021-10 Kl. vadovai

5. Mokinių lankomumas ir elgesys 2021-10 Direktorius

6. Namų darbų tikslingumas ir mokinių mokymosi krūvis.

2021-11 Direktorius

7. Moksleivių sveikatos analizė ir

maitinimas mūsų valgykloje 2021-12 Direktorius

8. Lietuvių k., anglų k., dėstymas 1-4 klasėse 2022-01 Direktorius

9. Vertinimo įtaka mokiniams 2022-03 Direktorius

10. Dienynų, dokumentacijos tvarkymas 2022-04 Direktorius

13. Neformalusis ugdymas 2022-05 Direktorius

14. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas 2022-05 Direktorius

15. Moksleivių savivalda 2022-05 Direktorius

16. Projektinis darbas 2022-06 Direktorius

Priedas Nr. 5

Šventės, minėjimai, tradiciniai renginiai su mokyklos bendruomene

Eil. Nr.	Renginio pavadinimas	Pravedimo data	Atsakingi
1.	Žinių ir laisvės diena	rugsėjis	Kl. vadovai
2	Rudens gėrybių šventė	rugsėjis	Klasių vadovai.
3	Europos kalbų diena	rugsėjis	Anglų kalbos mokytoja T. Šilobrit
4	Akcija „Visa Lietuva šoka“	rugsėjis	klasių vadovai
5	Mokytojų dienos minėjimas	spalis	kl. vadovai
6	Visų Šventųjų diena “Čia mūsų Tėvynė, čia bočių kapai	spalis	Kl.vadovai
7	Pilietinė iniciatyva skirta Tarptautinei Tolerancijos dienai paminėti	lapkritis	Kl. vadovai
8	Kalėdinių kompozicijų paroda – konkursas	gruodis	kl. vadovai.
9	Naujametiniai žiburėliai, karnavalai	gruodis	kl. vadovai
10	Kalėdinė sporto šventė	gruodis	Kl. vadovai
11	Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta Sausio 13-ajai, Laisvės gynėjų dienai, paminėti	sausis	Kl.vadovai
12	Ekskursija į Kauno zoologijos sodą ir Rumšiškės	kovo	Kl.vadovai
13	Saugaus interneto savaitė	vasaris	Kl. vadovai
14	Valentino diena mokykloje	vasaris	Kl. vadovai, mokinių taryba
15	Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas	vasaris	T.Šilobrit Kl. vadovai
16	Užgavėnės	vasaris	Kl. vadovai
17	Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas	kovas	T.Šilobrit Kl. vadovai
18	Kaziuko mugė	Kovas	Kl. vadovai
19	Veiksmo savaitė „Be patyčių“	kovas	Kl.vadovai
20	Velykų renginiai. Margučių paroda - konkursas	kovas	kl. vadovai
21	Žemės dienos minėjimas	kovas	Kl. vadovai
22	Motinos dienos minėjimas	gegužė	kl. vadovai
23	Akcija „Darom“ 2022	balandis	A. Kločkienė kl.vadovai
24	Akcija ,,Skaito visa mokykla“, skirta spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti	gegužė	T.Šilobrit J. Fedorovič
25	1-4 klasių mokinių Mokslo metų užbaigimo šventės	gegužė	Kl. vadovai

Priedas Nr. 6

MOKINIŲ UGDYMO KARJERAI PROGRAMA

Eil. Nr.	Priemonės	Data	Atsakingas	Pastabos
1	Pokalbis: “Kaip įsivaizduoju savo ateitį”	Rugsėjis	Kl. auklėtojai
2	Nuolat papildyti stendą apie studijas aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose .	Per metus	Klasės auklėtoja
3	Sukurti bibliotekoje profesinio orientavimo kampelį	Per metus	Bibliotekininkė
4	Aplankas; “Pažinkime įvairias profesijas”.	Per metus	Kl. auklėtojai
5	Pokalbis: “Kaip teisingai išsirinkti ateities kelią”	Gruodis	Dalykininkai.
6	Pravesti piešinių konkursą “Mano busimoji profesija” (prad. kl. Mokiniai).	Kovas	A. Pečkauskienė
7	Atvirų durų diena aukštosiose,aukštesniosiose mokyklose	Vasaris-gegužė	Kl. auklėtojai
8	Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, darbo birža, ukininkais.	Per metus	Direktorius,
9	Integruoti profesinį švietimą į dalykų programą	Per metus	Prad. kl. mokytojai
10	Teikti moksleiviams informaciją ir rekomendacijas apie profesijas ir studijas	Per metus	Kl. auklėtojai

Pradinio ugdymo planas 2021-2022 m.m.

PROJEKTAS

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

PRADINIO UGDYMO PLANAS

2021 – 2022 M. M.

Suderinta Susipažinau

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

Švietimo ir sporto skyriaus Švietimo ir sporto skyriaus

Vedėja Vyriausioji specialistė

Regina Markevič Halina Smykovska

PATVIRTINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2021 m. rugpjūčio 27 d. Įsak. Nr. V-23

ŠALČININKŲ R. ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2021–2022 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2021–2022 mokslo metų Čiužiakampio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – mokyklos pradinio ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

1. Mokyklos pradinio ugdymo plano paskirtis – apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla gali savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti pradinį ugdymą.

2. Mokyklos pradinio ugdymo plane vartojamos sąvokos:

2.1. Kontrolinis darbas– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

2.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis,dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.

2.3. Mokyklos ugdymo planas– mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas,vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

2.4. Pamoka– pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

2.5. Specialioji pamoka– pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

2.6. Ugdymo planas– ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

3. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

4. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis pradinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kt.

Mokyklos pradinio ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

5. Mokslo metai:

5.1 2021–2022 mokslo metai prasideda 2021 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Mokslo metus sudaro : ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui- atostogoms. Mokiniams skiriamos : rudens, žiemos (Kalėdų) , žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

5.2 Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė 2021–2022 mokslo metais – 35 savaitės, ugdymo proceso trukmė 175 ugdymo dienos.

5.3 Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos	2021–2022 mokslo metai
Rudens	2021-11-03 –2021-11-05
Žiemos (Kalėdų)	2021-12-27 –2022-01-07
Žiemos	2022-02-14 - 2022-02-18
Pavasario (Velykų)	2022-04-19 –2022-04-22

6. Ugdymo procesas mokykloje skirstomas trimestrais.

7. Vasaros atostogų pradžia 2022 m. birželio 11 d.

8. Mokykloje ugdymas esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, bus koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

9. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius:

1. TIKSLAS.Ugdyti mokinio pažangą, asmeninį tobulėjimą, atradimų ir sėkmės pojūtį.

Uždaviniai:

1.1. Stebėti ir vertinti mokinio asmeninę pažangą ir pasiekimus.

1.2. Taikyti patyriminį ugdymą.

1.3. Plėtoti teminę tarpdalykinę integraciją.

2. TIKSLAS.Formuoti kultūringos ir atviros kaitai mokyklos nuostatas, stiprinant bendruomenių saugumą.

Uždaviniai:

2.1. Efektyvinti mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimą mokyklos, miesto, šalies mastu.

2.2. Tobulinti stebėsenos sistemingumą, pažangos, kokybės įsivertinimo pagrįstumą.

2.3. Pasirengti dirbti besikeičiančiomis mokyklos veiklos sąlygomis.

3. TIKSLAS.Modernizuoti ugdymo turinio procesą.

Uždaviniai:

3.1. Aprūpinti kabinetus ir kitas mokyklos erdves kompiuterine įranga su nuolat atnaujinamomis mokomosiomis programomis ir mokymo priemonių baze.

3.2. Mokyklos erdvių atnaujinimas.

10. Mokyklos ugdymo plano rengimas:

10.1. Mokyklos vadovo 2021 m. birželio 01 d. įsakymu Nr. V-19 sudaryta darbo grupė, parengė mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovavo mokyklos vadovas.

10.2. Rengdama mokyklos ugdymo planą, darbo grupė rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

10.3. Mokykloje ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

11. Mokykla ugdymo plane, ugdymo programai įgyvendinti susitarė :

11.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo;

11.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje;

11.3. mokinių žinių ir gebėjimų patikrinimo mokslo metu pabaigoje: kalbų, gamtos, socialinių ir tiksliųjų mokslų (nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 2, 4 kl.)

11.4. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje.

11.5. ilgalaikis planas, programa per mokslo metus gali būti koreguojamas ir tikslinimas. Ugdymo turinys detalizuojamas mokymo dalyko skyriuj ir kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant uždavinius ir veiklas, mokymosi pagalbos teikimui kiekvienam vaikui.

11.6 ilgalaikio plano detalizavimo būtinybė svarstoma kiekvienoje metodinėje grupėje.

11.7. programa, ilgalaikis planas ar trumpalaikis planas turi atitikti įrašus el. dienyne.

11.8. ilgalaikių planų ir programų tvirtinimas ir derinimas:

Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina:

- mokyklos ugdymo planą iki rugsėjo 01 d.

- dalykų ilgalaikius planus iki rugsėjo 10 d.

- individualiojo mokinio ugdymo programą rugsėjo 10 d.

- neformaliojo švietimo programas iki rugsėjo 10 d.

- klasių vadovų veiklos planus iki rugsėjo 10 d.

11.9. mokykla numatė ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimoypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

12. Mokyklos ugdymo turinio dokumentai:

Programos, teminiai planai	Rengia	Pritaria	Suderina	Tvirtina
Mokyklos ugdymo planas	Darbo grupė	Mokytojų taryba	Šalčininkų rajono savivaldybės administracijosŠvietimo ir sporto skyrius vedėja	Mokyklos direktorius
Ilgalaikiai planai	Dalykų mokytojai	Metodinės grupės		Mokyklos direktorius
Modulių programos	Dalykų mokytojai	Metodinės grupės		Mokyklos direktorius
Neformaliojo švietimo programos, klasių vadovų veiklos planai	Būrelių ir klasių mokytojai	Klasių vadovų metodinė grupė		Mokyklos direktorius
Individualizuotą programą spec. ugdymosi poreikių mokiniui	Dalykų mokytojai	Vaiko gerovės komisija		Mokyklos direktorius

12.1. mokytojai aptaria metodinėse grupėse dalykų ilgalaikius planus, programas, neformaliojo švietimo programas, dalykų modulių programas, klasių vadovų veiklos planus, dalykų modulių

programas, klasių vadovų veiklos planus individualiojo mokinio ugdymo programą, bendrą mokyklos integruotų planą iki rugsėjo 1 d.

12.2. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

12.3. ugdymo plane nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu koreguoja mokyklos ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

13. Minimalus laikas pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.“

14. Mokykla bendrauja su Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriumi, Šalčininkų seniūnija, Pedagogine psichologine tarnyba, Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.

15. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

16. Mokyklos programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

17. Formuojant mokyklos ugdymo turinį: planuojant mokyklos mokinių pasiekimus, numatant ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant standartizuotus testus mokykloje rezultatus (buvo vykdomi 2018, 2019, 2021 metais) ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.

18. Mokyklos programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti:

2021–2022 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1- 35 min., 2, 3, 4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	1-2 klasės	3-4 klasės	Iš viso skirstoma ugdymo valandų
Dorinis ugdymas (tikyba )	35 + 35 70	35 + 35 70	140
Gimtoji kalba (lenkų)	245 + 245 490	245 + 245 490	980
Lietuvių kalba	175+ 140 315	175 + 175 350	665
Anglų kalba	0 + 70 70	70+ 70 140	210
Matematika	140 + 175 315	140+ 175 315	630
Pasaulio pažinimas	70+ 70 140	70+ 70 140	280
Dailė ir technologijos	70+70 140	70+ 35 105	245
Šokis	35+35 70	35+35 70	140
Muzika	70+ 70 140	70+70 140	280
Fizinis ugdymas	105+105 210	105+ 105 210	420
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	35	70	105
Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti	945 + 1015 1960	1015 + 1015 2030	3990
Neformaliojo švietimo valandos	140	140	280

19. Atsižvelgiant į iškeltus ugdymo tikslus, mokyklos ar atskiros(-ų) klasės(-ių) mokinių mokymosi pasiekimus, mokinių ugdymosi poreikius, mokykla pasirinko įvairius ugdymo valandų paskirstymo variantus.

20. Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:

Dalykai	Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3-4 klasės	Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba )	2	2	4
Lenkų kalba	14	14	28
Lietuvių kalba	9	10	19
Užsienio kalba (anglų)	2	4	6
Matematika	9	9	18
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	3	7
Muzika Šokis	4 1	4 1	8 2
Fizinis ugdymas	3	3	6
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui	1 kl. - 27 2 kl. - 29	3 kl.- 29 4 kl - 29	114
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti			3

21. Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę 2021-2022 mokslo metais mūsų mokykloje:

Dalykai	1 + 3	2 + 4	Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės)
Tikyba	1	1	2
Gimtoji kalba(lenkų)	7	7	14
Lietuvių kalba	5 + 5	4 + 5	19
Užsienio kalba(anglų)	0 + 2	2	4
Matematika	4	5	9
Pasaulio pažinimas	2	2	4
Dailė ir technologijos	2	2 + 1	5
Šokis	1	1	2
Muzika	2	2	4
Fizinis ugdymas	3	3	6
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui	27 + 29	29 29 28	114
Valandos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti	1	2	3

ANTRASIS SKIRSNIS

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

22. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi

poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas.

22.1. Sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ ir Žmogaus saugos bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, įgyvendinti;

22.2. lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti mokyklose, kuriose ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba;

22.3. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams);

22.4. mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti.

23. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems

Klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos.

24. Ugdymo valandos, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau –Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

25. Formuojant integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus), mokytojas: numato ugdymo laiką minutėmis per savaitę:

Dalykai	Ugdymo laikas minutėmis per savaitę					Iš viso minučių 1–4 klasėse
	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	770	1080	1080	1080	170
Lietuvių kalba					1225
Užsienio kalba					360
Matematika					770
Pasaulio pažinimas					340
Dailė ir technologijos					340
Muzika					340
Šokis					170
Fizinis ugdymas					475
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui	770	1080	1080	1080	4010
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	90	90	90	90	360

26. Ugdymo procesas mokykloje bus organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

26.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “patvirtinimo“;

26.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį:

27. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

28. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

29. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

30. Mokykla, vadovaudamasi mokyklos susitarimais, patvirtintais 2019 m. birželio 20 d. Čiužiakampio pagrindinės mokyklos direktoriaus įsak. Nr. V-38, pateikia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, mokyklos internetinėje svetainėje. PRIEDAS.

31. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

32. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

32.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t.y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

32.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

32.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

32.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

32.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

32.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

32.3.1. pradinio ugdymo dienyne ar pradinio ugdymo dienyne jungtinėms klasėms (toliau –Dienynas):

32.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenki namo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

32.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;;

32.3.2. mokyklos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz., mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše,vertinimo aplankuose pasiekimų knygelėse, ar kt.);

32.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

33. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

34. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms ugdymo valandų skaičius per metus numatomas valandos turi būti naudojamos tik neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti. Mokykloje veiks 3 būreliai: „Kartu su ortografija“ , „Stiprūs , vikrūs drąsūs“ , „Linksmosios natos“. Iš viso 3 val. Skirta neformaliai švietimo veiklai.

35. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.

37. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz.,skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

38. Neformalųjį vaikų švietimą organizuojant ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, planuoti veiklų intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei numatytą valandų skaičių per metus.

39. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje sudaro 8 mokiniai.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

40. Mokykloje bus jungiamos 4 klasės . 1-3 kl. ir 2-4 kl.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

41. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

42. Atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turintys mokiniai bus ugdomi bendroje klasėje.

43. Mokykla, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:

43.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavusi mokinio pažangą ar nustačiusi, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;

43.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;

43.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoja sieneles/ širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengia kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuotą erdvę klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;

43.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti ir reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti.

44. Mokykloje užtikrinta, kad ugdymo turinys bus pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.

45. Mokykloje sudarytos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.).

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

46. Ugdymo sričių/ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

46.1. Dorinis ugdymas:

46.1.1 mokykloje mokomasi tikybos.

46.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei tikybai mokytis,sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

46.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal Tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

46.2. lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jos mokoma:

46.2.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymo programą;

46.2.2. atsižvelgusį mokinių ugdymosi poreikius, mokiniams turint menką kalbinę patirtį ar esant žemiems mokinių pasiekimams.

46.2.2.3. lietuvių kalbos taip pat mokoma (si) integruotai:

46.2.2.3.1. į kitus mokomosius dalykus , mokomus tautinės mažumos kalba , integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai;

46.2.2.3.2. Pradinio ugdymo bendrųjų programų pasaulio pažinimo temos , susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokomos lietuvių kalba;

46.3. kitų gimtųjų kalbų mokymas:

46.3.1. mokykloje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, gimtosios kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą.

46.3.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

46.3.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

46.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

46.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų būti skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

46.4.2.socialiniams gebėjimams ugdytis, dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose , biblioteka, paštas, ligoninė, priekybos centras ir pan.).

46.5. Matematinis ugdymas:

46.5.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

46.6. Fizinis ugdymas:

46.6.1. fiziniam ugdymui skiriamos 3 ugdymo valandos per savaitę.

46.6.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės ne organizuojamos:

48.6.2.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

46.6.2.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

46.6.2.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas.

46.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):

46.7.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko.

46.7.2. šokiui skiriama 1 ugdymosi valanda per savaite.

47. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

48. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

48.1.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

48.1.2. Žmogaus saugos bendrosios, etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

SUDERINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos taryboje 2020-08-28

Protokolo Nr. 4

2020–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

priedas

UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO,KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei (toliau – ypatingos aplinkybės), laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje minus 20 °C ar žemesnė arba 30 °C ar aukštesnė.

3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti sprendimus:

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovui priėmus sprendimą ugdymą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:

4.1. vadovaujasi mokyklos parengtomis ugdymo organizavimo gairėmis dėl ugdymo organizavimo ypatingomis aplinkybėmis ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;

4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese pasirinkta kita mokymo forma ir būdu, susitarti dėl galimų šios problemos sprendimo būdų, pasirinkimo alternatyvų, galimos pagalbos priemonių. Svarbu, kad visi mokiniai turėtų priėjimą prie mokymosi išteklių.Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

4.5. skiria ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau 50 procentų – asinchroniniam ugdymui;

4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesui organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas. Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė per dieną – iki 2 val.;

4.7. susitaria su mokytojais dėl tarpdalykinio bendradarbiavimo, ugdymo turinio integracijos, kad asinchroniniu būdu vykdomas ugdymo procesas būtų įvairus ir prasmingas: tikslingas tiesioginio transliavimo internetu ar televizijoje pamokų stebėjimas, filmuotų užduočių atlikimas, užduočių atlikimas elektroninėse platformose, knygų skaitymas, užduočių atlikimas iš vadovėlių ir t. t., atsižvelgiant į mokinių galimybes ir amžiaus ypatumus;

4.8. susitaria, kaip bus skiriamos mokymosi užduotys, kaip pateikiama ugdymui(si) reikalinga medžiaga ar informacija, kada ir kokiu būdu mokinys gali paprašyti mokytojo pagalbos ir paaiškinimų, kiek mokiniai turės skirti laiko užduotims atlikti, kaip reguliuojamas jų krūvis, kaip suteikiamas grįžtamasis ryšys mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir fiksuojami įvertinimai ir pan.;

4.9. paskiria asmenį (-is), kuris(-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymosi proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą ar komunikuos kitais svarbiais klausimais (pvz., informacinių komunikacinių technologijų perdavimas mokiniams, pagalbos teikimas diegiant, naudojantis informacinių technologijų programomis ar pan.) tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negalėjo būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

4.10. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėmsgrįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

Veiklos planas 2020-2021 m.m.

PATVIRTINTA:

Mokyklos direktoriaus įsakymas

2020-08- 28 Nr. V-32

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

MOKYKLOS VEIKLOS

P R O G R A M A

2020\2021 m. m.

2020-2021 m. m. Mokyklos veiklos planas sudarytas vadovaujantis mokyklos Strateginiu planu 2018-2020 m., 2019-2020 m. m. atlikto mokyklos įsivertinimo medžiaga, 2019-2020 m. m. Mokyklos veiklos programos įgyvendinimo analize.

2019-2020 M. M. ANALIZĖ

2019\2020 m. m. mokyklą lankė 62 moksleiviai. Mokinių skaičiaus kaita per pastaruosius 2 metus rodo pradinių klasių mokinių mažėjimą ir atitinkamai bendrą mokinių skaičiaus mažėjimą. Pagrindinio ugdymo I-ąją dalį baigė 6 mokiniai (100%).

Po pamokų buvo organizuotas neformalus ugdymas. Mokykloje veikė 3 būreliai : „Jaunųjų skaitytojų būrelis“ , „Vikrus, stiprus, drąsus“ - sporto būrelis ir „Linksmos natos“ . Mokiniai noriai lankė NVŠ organizuota programą : „Šachmatai kaip gyvenimo pagrindas“. Neformaliojo švietimo veikloje dalyvavo 85% mokinių – NVŠ programose, mokykloje organizuojamose būreliuose .

Mokyklos pedagogai aktyviai dalyvavo, įgyvendinant numatytas ugdymo programas, pagal numatytus normatyvus ir turimas lėšas kėlė kvalifikaciją.

Mokytojai vedė atviras pamokas ir veiklas, dalinosi darbo patirtimi. Vestų pamokų aptarimas mokė išklausyti, išgirsti, argumentuotai vertinti vieni kitus, dalintis ir perimti pozityvią patirtį, mokytis iš daromų klaidų. Buvo vykdoma nuosekli metodinė veikla: organizuotos metodinės savaitės, mokykloje patvirtintas mokinio individualios pažangos įsivertinimo tvarkos aprašas, švietimo pagalbos mokiniui teikimo tvarko aprašas (2019-06-20 dir. įsak. Nr. V-38) , mokiniai pamokose buvo skatinami įsivertinti savo gebėjimus.

Mokykla kryptingai ir savitai kurė savo įvaizdį vietos bendruomenėje. Sklandžiai vyko bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialiste Nina Šilkiene , mokiniams buvo pravestos pamokos - praktiniai užsiėmimai : „Išgelbėk draugą“ , „Sveikatos mitybos principai“, „Nuotaikų vaivorykštė“ , „Rūkymo žala sveikatai“ , „Kai rankytės švarios – šypsosi veidelis“ . Tėvams skaitė pranešimą: „Mokinių sveikatos priežiūra ir kasmetiniai sveikatos profilaktiniai patikrinimai Šalčininkų r. ugdymo įstaigose“. Efektyviai vyko bendradarbiavimas su Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnija, kartu buvo organizuotos akcijos: „Pasodink medelį“ , „Darom 2019“ , „Derliaus šventė 2019“ , „Atšvaitas privalomas ir reikalingas“.

Mokykloje pilnai įdiegtas elektroninis dienynas „Mano dienynas“, kuris pagerino planavimo, informavimo , valdymo procesus, duomenys susieti su lankomumo apskaitos sistema.

Mokykloje buvo gerai organizuotas:

Vaikų pavėžėjimas į mokyklą (visi).

nemokamas maitinimas ( 14 mokinių buvo maitinami nemokamai);
Organizuojamos mokinių pažintinės kelionės: į Medininkus , Vilniaus Valdovų Rūmus, Vilniaus Senamiestį , Jašiūnų Balinskio dvarą, į Paulavos respubliką.

Stipriosios pusės:

Visi mokiniai iki 16 metų lanko mokyklą.
Geras mokyklos mikroklimatas (moksleiviai noriai ateina į mokyklą, mokytojų ir vaikų

santykiai geri, moksleiviai saugūs mokykloje).

Aplinkos svetingumas ( daug gėlių, gerai prižiūrima aplinka, dažnai lankosi svečiai).
Bendravimas su seniūnija ( Rudens šventė, Motinos diena, Senelių diena.)

Akcijos ir projektiniai darbai

Pilietinė akcija „Lietuva tai aš, Lietuva tai mes“
Pilietinė akcija sausio 13-os dienos įvykiams paminėti: „Atmintis gyva, nes liudija“
Senelių diena mokykloje
Geografijos konkursas „ Kaip pažįstų pasaulį“
Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas
Pradinių klasių projektas „ Saulėgrąžų daigai“
Akcija “Vilčių medis“
„Vandeny būk atsargus- tu ne žuvis , o tik žmogus“
Akcija “Apibėk aplink mokyklą“
Akcija „Spalvotas gyvenimas“
Savaitė be patyčių
Akcija „ Darom 2019“
Motinos ir tėvelio šventė (Šeimos)
Europos kalbų dienos minėjimas
Akcija „Pasodinkime medelį“
Mokytojų dienos minėjimas
Sveiko gyvenimo būdo savaitė
Tolerancijos dienos minėjimas
Lenkų kalbos savaitė „H. Sinkevič kasdien“
Skaitovų konkursas „Kresy 2019“.

Silpnosios pusės:

Mokinių mokymosi motyvacija,
mažai integruotų pamokų,
pamokose neaktyviai panaudojamos naujausios technologijos,
mažai moksleivių dalyvauja konkursuose, olimpiadose,
mažėja mokinių skaičius klasėse ( dėl demografinės padėties).

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2020\2021 m. m.

Tikslas 1. Užtikrinti mokymo(si) lygį, orientuota į kiekvieno mokinio gerus pasiekimus.

Uždaviniai: – Analizuojant ugdymosi kokybe lemiančius veiksnius , gerinti mokiniu pasiekimus,

- Suteikiant visiems galimybe gauti geros kokybes išsilavinimą,

- Tobulinti individuolu mokiniu pažangos pasiekimu vertinimo kaip ugdymo sistema,

- Laiku teikti įvairiapuse švietimo pagalba mokiniui ir šeimai.

Tikslas 2. Telkti mokyklos bendruomenę nuolatiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui.

Uždaviniai: -Sutelkti mokytojus savianalizei ir saviugdai, skatinti jų bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą,

-Organizuoti tėvų švietimą,

- Bendruomeniškumo tarp mokinių, mokytojų, tėvų skatinimas.

Tikslas 3. Plėtoti mokyklos kultūrą ir tradicijas, bendradarbiavimą, kurti motyvuojančias tobulėti, edukacines erdves,

Uždaviniai: - Užtikrinti saugią aplinką mokiniams ir mokytojams,

- Stiprinti mokinių, mokytojų ir tėvų partnerystę, siekiant išlaikyti mokyklos tradicijų tęstinumą,

- Tobulinti, bendruomenės narių ir visuomenės informavimo kultūrą, pristatant mokyklos veiklą bei pasiekimus.

VIZIJA

Čiužiakampio pagrindinė mokykla – efektyvi mokykla, greitai reaguojanti į visuomenės poreikius, vertybių sistemą, ugdanti asmenį visapusiškai išsilavinusį, siekianti mokytis visą gyvenimą. Ugdo mokinių kūrybinį mąstymą, savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.

MISIJA

Mokykla:

· ugdymo įstaiga teikianti kokybišką pradinį ir pagrindinį išsilavinimą Šalčininkėlių kaimo gyventojų vaikams, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio įgimtas galimybes;

· mokymo, mokymosi ir kultūros centras;

· įstaiga atvira visuomenei.

MOKYKLOS FILOSOFIJA

Tobulėk pats ir leisk tobulėti kitam

VERTYBĖS

Bendražmoniškos : humanizmas, meilė, draugystė, tolerancija,

saugumas, pasitikėjimas savimi.

Visuomeninės: nepriklausomybė, kitų teisių gerbimas, socialinis

pripažinimas, visi žmonės lygūs, demokratiškumas,

taika, bendradarbiavimas, tautinių tradicijų

išlaikymas, aktyvumas, kūrybiškumas, gebėjimas apsispręsti

pasirenkant tolimesnį mokymosi kelią

Asmeninės: sveikata, nuoširdumas, drąsa, saviugda, atvirumas kaitai,

išsilavinimas.

Mokyklos prioritetai:

· ugdymo kokybės tobulinimas

· saugi aplinka

· mokinių, mokytojų ir tėvų partnerystė.

· Bendruoniškumo puoselėjimas ir kompetencijų plėtojimas

TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Priemonė	Sėkmės kriterijus	Terminai	Atsakingas asmuo
1 tikslas. Užtikrinti mokymo (si) lygį, orientuota į kiekvieno mokinio aukštus pasiekimus.
1.1.Tirti ir analizuoti mokinių mokymo(si) poreikius, stilius	Ištirti ir išanalizuoti mokinių mokymo(si) poreikiai, mokymosi stiliai	2020-2021 m. m.	Klasių vadovai
1.2. pamokose diferencijuoti mokymo(si) veiklas pagal mokinių gebėjimus, mokymosi pasiekimus	Numatytos skirtingos užduotys ir veiklos skirtingų gebėjimų ir pasiekimų mokiniams	2020-2021 m. m.	Dalykų mokytojai
1.3. vykdyti mokinių pasiekimų stebėseną, organizuotų pamokų analizę	Sukurta mokinių mokymosi pažangos stebėsenos sistema	2020 rugsėjis, spalis	Metodinė taryba
1.4. patobulinti mokomųjų dalykų vertinimą	Parengtos naujos dalykų vertinimo tvarkos	2020 rugsėjis	Metodinė taryba
1.5. planuoti ir vesti atviras ir integruotas pamokas	Kartą į mėnesį vedamos atviros pamokos	2020-2021 m. m.	Metodinė taryba
1.6. taikyti inovatyvius mokymosi metodus, parengtus aktyvių mokinių mokymosi	Taikomi mokymosi skatinantys metodai. Pagerės mokymosi motyvacija.	2020-2021 m. m.	Mokytojai
1.7. organizuoti ugdomąją veiklą kitose edukacinėse erdvėse	Vykdoma ugdomoji veikla kitose edukacinėse aplinkose	2020-2021 m. m.	Mokytojai
1.8. ugdyti mokinių mokėjimą mokytis kompetenciją	Patobulinta mokytojų mokėjimą mokytis ugdymo kompetenciją	2020-2021 m. m.	Metodinė taryba
1.9. teikti konsultacijas sunkumų turintiems mokiniams, analizuoti konsultacijų veiksmingumą	Sudarytas konsultacijų grafikas. Mokiniai ugdys savo gebėjimus, geriau jausis mokykloje.	2020-2021 m. m.	Mokytojai
1.10. tirti ir analizuoti mokinių neformaliojo švietimo poreikius	Bus tiriamas ir analizuojamas neformaliojo švietimo poreikis	2020-2021 m. m.	Klasių vadovai
1.11.organizuoti neformaliojo švietimo veiklas kitose edukacinėse aplinkose	Būrelio užsiėmimai organizuojami DIRP, pasienio užkardoje ir kt.	2020-2021 m. m.	Būrelių vadovai
1.12. dalyvauti nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, duomenų analizė įvairiais lygmenimis.	Mokinių pasiekimų rezultatai ne žemesni už šalies vidurkį. Sudarydami ilgalaikius planus, derindami veiklos tarpusavyje, ar su mokiniais per pamokas, mokytojai atsižvelgia į mokinių tyrimų rezultatus ir jų analize bei rekomendacijas.	2021 balandis, gegužė, birželis, rugpjūtis	Metodinė taryba
2 tikslas. Telkti mokyklos bendruomenę nuolatiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui.
2.1. Organizuoti mokykloje mokytojų autorinius seminarus.	Mokyklos mokytojai aktyviai dalinsis savo gerąja patirtimi, organizuos autorinius seminarus.	2020-2021 m. m.	Dalykų mokytojai, metodinė taryba
2.2. Organizuoti mokykloje seminarus, metodines dienas.	Mokytojai ir pedagogai kels savo kvalifikaciją.	2020-2021 m. m.	Metodinė taryba , darbo grupė.
2.3. Teikti savalaikę metodinę pagalbą mokytojams.	Mokytojas jausis saugiai, pasitikės savimi, įgis daugiau patirties.	2020-2021 m. m.	Darbo grupė
2.4. Nustatyti mokyklos mokytojų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus.	Ištirti poreikiai, numatyti kvalifikacijos tobulinimo prioritetai.	2020-2021 m.m.	Darbo grupė
2.5. Vykdyti gerosios paskirties sklaidą.	Ugdomas mokytojų bendradarbiavimas, teikiama pagalba kolegai, gerėja ugdymo kokybė.	2020-2021 m. m	Metodinės grupės
2.6. Stebėti ir analizuoti mokytojų pamokas , neformaliojo ugdymo užsiėmimus.	Stebima mokytojo veikla, teikiama savalaikė metodinė pagalba mokytojui.	2020 m.	Direktorius
3 tikslas. Plėtoti mokyklos kultūrą ir tradicijas, bendradarbiavimą, kurti motyvuojančias tobulėti, edukacines erdves.
3.1. Prevencinių projektų rengimas, dalyvavimas juose.	Mokykla dalyvauja skirtinguose nacionaliniuose prevenciniuose projektuose.	2020-2021 m. m.	Metodinė taryba
3.2. Į organizuojamus renginius įtraukti tėvelius, buvusius mokinius.	Ugdomas bendruomeniškumas, partneriški visų mokyklos bendruomenės narių pilietinės nuostatos.	2020-2021 m. m. renginių planas	Darbo grupės
3.3. Dalyvauti pilietiškų mokyklų sambūrio veikloje.	Tobulinamas mokinių ir visos mokyklos bendruomenės pilietinis ugdymas.	2020-2021 m. m.	Metodinė taryba
3.4. Dalyvauti šalies pilietinėse akcijose.	Dalyvaujama pilietinėse akcijose. Ugdomos mokinių, mokyklos bendruomenės narių pilietinės nuostatos.	2020-2021 m. m.	Darbo grupės, mokinių taryba.
3.5. Informuoti rajono visuomenę, mokyklos bendruomenę apie mokinių pasiekimus ir laimėjimus.	Mokyklos internetniame puslapyje fiksuoti visus mokyklos pasiekimus. Ugdysime pasididžiavimą , pritrauksime naujų mokinių.	2020-2021 m. m.	Darbo grupės.
3.6. Organizuoti buvusiu ir esamu mokinių susitikimus.	Organizuoti susitikimai su buvusiais mokiniais . Jų sėkmės istorijos padės ugdant mokinių karjeros planavimą.	2021 m. vasaris	Darbo grupės

SUDERINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

Mokyklos taryboje 2020-08-28

Protokolo Nr. 4

Priedas Nr. 1

UGDYMO IR UGDYMOSI PRIEŽIŪRA

Priežiūros forma, tikslas	Numatoma priežiūra. Tema	Data, atsakingas asmuo	Priežiūros rezultatų aptarimas
Planavimas (teminiai ir kalendoriniai planai, indiv. programos, spec., ad., mod. programos, papildomo ugdymo progr.,klasės vad. auklėjamieji planai,)	Teminiai ir kalendoriniai planai, indiv. programos, spec., ad., mod. programos moksleiviams, papildomo ugdymo progr.,klasės vad. auklėjamieji planai	Iki 2020-09-11 Direktorius	Metodiniuose būreliuose, individualinis aptarimas
“Mokinių mokymosi ir veiklos aktyvumo skatinimas”	1,2,3,4 kl. gimtosios k., lietuvių k, anglų k., istorijos, geografijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos pamokų stebėjimas.	2020-09-05- 2020-11-21 Direktorius	Medžiagą aptarti mokytojų tarybos posėdyje.
Namų darbų tikslingumas ir mokymosi krūvis	Tikslingas bei diferencijuotas namų darbų skyrimas. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas. Mokinių anketavimas.	2020–10-04 2020-10-21 Direktorius	Direkciniame pasitarime
“Moksleivių pažanga ir pasiekimai”.	Patikrinti, kokie ryšiai klasės auklėtojų ir tėvų. Kokie pedagoginiai pokyčiai (mokinių, tėvų, klasių vadovų anketavimas).	2020-11-04 2020-12-16 Direktorius	Medžiaga aptarti tėvų susirinkime.
Kaip praėjo adaptacinis laikotarpis 1 2-3-4kl.	1, 2-3-4 kl. moksleivių darbo stebėjimas, mikroklimatas klasėje	2020-09-02 2020-09-27 Direktorius	Direkciniame pasitarime
“Mokinys – klasės vadovas- tėvai”.	Analizuoti klasės vadovų darbą, stebėti klasės valandėles, mokinių pasiruošimą tolesniam gyvenimui, moksleivių sugebėjimą save parodyti. Bendravimas su tėvais.	2021-01-09 2021-01-31 Direktorius	Klasių vadovų metodiniame būrelyje
Vertinimo įtaka mokiniams.	Kiek mokytojo vertinimas atskleidžia moksleiviui jo teigiamus ypatumus ir silpnybes (Kaip vertinimas skatina moksleivių pažangą bei mokymosi motyvaciją)	2021-03-06 2021-03-31 Direktorius	Direkciniame pasitarime
Pažintinė.	“ Socialinių įgudžių lavinimas įvairių dalykų pamokose“.	2021-04-03 2021-04-28 Direktorius	Mokytojų tarybos posėdyje
2-4 kl. mokinių gebėjimų bei įgūdžių lygio nustatymas lietuvių k., matematikos ir pasaulio pažinimo	Diferencijavimas ir individualizavimas pamokose.	2021-04-24	Prad. kl. metodinėje grupėje
Neformalaus ugdymo priežiūra.	Tema: “Neformalojo ugdymo programų įgyvendinimas.”	2021-05-02 2021-05-25 Direktorius	Direkciniame pasitarime
Individualių konsultacijų gabiems ir mokymosi sunkumų turintiems mokiniams veiksmingumo analizė	Konsultacijų veiksmingumo analizė	2021-06-02	Mokytojų tarybos posėdyje

Priedas Nr. 2

Mokytojų tarybos posėdžiai

1. Mokyklos darbo tikslai ir uždaviniai 2020\2021 m.m. 2020-08-28 Direktorius

1.1. 2020-2021 m. m. veiklos programai pritarimas.

1.2. 2020-2021 m. m. ugdymo planui pritarimas

1.3. Vaikų vasaros poilsis.

1.4. Nemokamo maitinimo perspektyvinis valgiaraštis A. Dobrovolskienė

2 .Mokytojų bendradarbiavimas ir gerosios

patirties sklaida stiprinant mokinių ugdymo(si) 2020-11-17 Direktorius

motyvaciją.

3. Mokymosi motyvacijos palaikymas bei stiprinimas.

3.1. 1-ojo trimestro ugdymo rezultatai 2020-12 Direktorius

3.2. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas

4. Efektyvios ugdymo(si) pagalbos teikimas

įvairių poreikių mokiniams

2021-03-18 Direktorius

5. Mokyklos bendruomenės veikla ugdant kompetencijas. 2021-06-05 Direktorius

5.1. 1, 2,3,4 kl. ugdymo rezultatų analizė ir kėlimas į

aukštesnes klases.

6. 6-8 kl. ugdymo rezultatų analizė ir kėlimas į 2021-06-15

aukštesnes klases. Direktorius

6.1 Metodinių grupių veiklos aptarimas.

6.2. Individualių konsultacijų gabiems ir mokymosi

sunkumų turintiems mokiniams veiksmingumo analizė Direktorius

6.3. Mokyklos veiklos programos 2020\2021 m. projekto aptarimas. Darbo grupė

Priedas Nr. 3

BENDRI MOKYKLOS -TĖVŲ SUSIRINKIMAI

1.1.Ką reikia žinoti apie 2020/2021 m. m. 2020-09-03 Direktorius

1.2. Mokinių maitinimas , pavėžėjimas.

1.3 Atvirų durų savaitė mokykloje 2020 -11 -16 Kl. vadovai

2.1. Drauge su vaiku 2021 -01- 25 Kl. vadovai

2.2 I-ojo trimestro ugdymo rezultatai 2020-12 Kl. vadovai

2.3 II-ojo trimestro ugdymo rezultatai 2021-02

3.1 Vaiko sveikata rūpinkimės kartu. 2021-03-15 N. Šilkienė

3.3 Mokyklos moksleivių vokalinio ansamblio G. Papachina

pasirodymas

4. Mano vaiko ateitis Kl. vadovai

4.1. III-ojo trimestro, metinių ugdymo rezultatų analizė 2021-06-05 Direktorius

4.2. Vaikų vasaros poilsis

4.2. Mokyklos veiklos įsivertinimas

5. Kviesti tėvus į visus renginius nuolat Klasių auklėtojai

organizuojamus mokykloje.

Priedas Nr. 4

Direkciniai pasitarimai

1. Neformalusis ugdymas. 2020-09 Direktorius

Pagalbos mokiniams teikimas

2. Nemokamas moksleivių maitinimas, pavėžėjimas 2020-09 A. Mažeiko

3. Bibliotekos darbas. Problemos 2020-09 A. Moroz

Adaptacinis periodas 1,2,3,4 klasėse

Dienynų tvarkymas 2020-10 Kl. vadovai

5. Mokinių lankomumas ir elgesys 2020-10 Direktorius

6. Namų darbų tikslingumas ir mokinių mokymosi krūvis.

2020-11 Direktorius

7. Moksleivių sveikatos analizė ir

maitinimas mūsų valgykloje 2020-12 Direktorius

8. Lietuvių k., anglų k., dėstymas 6-8 klasėse 2021-01 Direktorius

9. Dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros 2021-02 Direktorius

dėstymas 6-8 kl.

10. Vertinimo įtaka mokiniams 2021-03 Direktorius

11. Matematikos, biologijos, fizikos, chemijos

dėstymas 6-8 kl. 2021- 03 Direktorius

12. Dienynų, dokumentacijos tvarkymas 2021-04 Direktorius

13. Neformalusis ugdymas 2021-05 Direktorius

14. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas 2021-05 Direktorius

15. Moksleivių savivalda 2021-05 Direktorius

16. Projektinis darbas 2021-06 Direktorius

Priedas Nr. 5

Šventės, minėjimai, tradiciniai renginiai su mokyklos bendruomene

Eil. Nr.	Renginio pavadinimas	Pravedimo data	Atsakingi
1.	Žinių ir laisvės diena	rugsėjis	Kl. vadovai
2	Rudens gėrybių šventė	rugsėjis	Klasių vadovai.
3	Europos kalbų diena	rugsėjis	Anglų kalbos mokytoja T. Šilobrit
4	Akcija „Visa Lietuva šoka“	rugsėjis	klasių vadovai
5	Mokytojų dienos minėjimas	spalis	kl. vadovai
6	Visų Šventųjų diena “Čia mūsų Tėvynė, čia bočių kapai	spalis	Kl.vadovai
7	Pilietinė iniciatyva skirta Tarptautinei Tolerancijos dienai paminėti	lapkritis	Kl. vadovai
8	Kalėdinių kompozicijų paroda – konkursas	gruodis	kl. vadovai.
9	Naujametiniai žiburėliai, karnavalai	gruodis	kl. vadovai
10	Kalėdinė sporto šventė	gruodis	E. Gulbinovič
11	Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta Sausio 13-ajai, Laisvės gynėjų dienai, paminėti	sausis	J.Sinickaja, mokinių taryba
12	Ekskursija į Kauno zoologijos sodą ir Rumšiškės	kovo	Kl.vadovai
13	Saugaus interneto savaitė	vasaris	J. Suckelis
14	Valentino diena mokykloje	vasaris	Kl. vadovai, mokinių taryba
15	Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas	vasaris	J. Sinickaja T.Šilobrit Kl. vadovai
16	Užgavėnės	vasaris	Kl. vadovai
17	Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas	kovas	J. Sinickaja T.Šilobrit Kl. vadovai
18	Kaziuko mugė	Kovas	Kl. vadovai
19	Veiksmo savaitė „Be patyčių“	kovas	Kl.vadovai
20	Velykų renginiai. Margučių paroda - konkursas	kovas	kl. vadovai
21	Žemės dienos minėjimas	kovas	A. Kločkienė J. Lebed
22	Motinos dienos minėjimas	gegužė	kl. vadovai
23	Akcija „Darom“ 2019	balandis	A. Kločkienė kl.vadovai
24	Viktorina „Fizikos ekspertas“	gegužė	J. Suckelis
25	Akcija ,,Skaito visa mokykla“, skirta spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti	gegužė	T.Šilobrit J. Fedorovič
26	1-4 klasių mokinių Mokslo metų užbaigimo šventės	gegužė	Kl. vadovai
27	5-8 klasių mokinių Mokslo metų užbaigimo šventės	birželis	Kl. vadovai,

Priedas Nr. 6

MOKINIŲ UGDYMO KARJERAI PROGRAMA

Eil. Nr.	Priemonės	Data	Atsakingas	Pastabos
1	Pokalbis: “Kaip įsivaizduoju savo ateitį”	Rugsėjis	Kl. auklėtojai
2	Nuolat papildyti stendą apie studijas aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose .	Per metus	Klasės auklėtoja
3	Sukurti bibliotekoje profesinio orientavimo kampelį	Per metus	Bibliotekininkė
4	Aplankas; “Pažinkime įvairias profesijas”.	Per metus	Kl. auklėtojai
5	Pokalbis: “Kaip teisingai išsirinkti ateities kelią”	Gruodis	Dalykininkai.
6	Pravesti piešinių konkursą “Mano busimoji profesija” (prad. kl. Mokiniai).	Kovas	A. Pečkauskienė
7	Atvirų durų diena aukštosiose,aukštesniosiose mokyklose	Vasaris-gegužė	Kl. auklėtojai
8	Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, darbo birža, ukininkais.	Per metus	Direktorius,
9	Vesti pokalbius su 8 kl. Moksleiviais apie profilinį mokymą tinkamą dalykų pasirinkimą susietą su būsima profesiją	Per metus	Administracija, kl. auklėtojai.
10	Rinkti informaciją spaudoje apie profesijas ir studijas profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose	Per metus	Kl. auklėtojai
11	Integruoti profesinį švietimą į dalykų programą	Per metus	Prad. kl. mokytojai
12	Teikti moksleiviams informaciją ir rekomendacijas apie profesijas ir studijas	Per metus	Kl. auklėtojai

Pagrindinio ugdymo planas 2020-2021 m.m.

PROJEKTAS

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

PAGRINDINIO UGDYMO PLANAS

2020 – 2021 M. M.

Suderinta Susipažinau

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

Švietimo ir sporto skyriaus Švietimo ir sporto skyriaus

Vedėja Vyriausioji specialistė

Regina Markevič Halina Smykovska

PATVIRTINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2020 m. rugpjūčio 28 d. Įsak. Nr. V-31

ŠALČININKŲ R. ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

2020 – 2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2020 – 2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo programų bendrasis ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos ir su šia programa susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudaromi 2020 – 2021 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

2. Mokyklos pagrindinio ugdymo plano tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus, ugdymo proceso organizavimą mokykloje, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Mokyklos ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Mokyklos ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 min.

4.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.5. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 5 – 8, klasėse:

5.1. 2020 – 2021 mokslo metai.

5.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia: 2020 m. rugsėjo 1 d., pabaiga: 2021 birželio 23 diena.

5.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5 – 8 klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos, 37 savaitės. Mokykloje mokomasi 5 dienas per savaitę.

5.1.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2020 m. spalio 26 d. – 2020m. spalio 30 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2021 m. vasario 15 d. – 2021m. vasario 19 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2021 m. balandžio 6 d. – 2021m. balandžio 9 d.

5.1.4. Vasaros atostogos 2021 – 06 – 24 – 2021 – 08 – 31.

5.1.5. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 5–8 klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

6. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, ugdymo procesą skirsto trimestrais.

Mokslo metų pradžia

2020 – 09 – 01

Trimestrų trukmė

· I trimestras: 2020 – 09 – 01 – 2020 – 11 – 30

· II trimestras: 2020 – 12 – 01 – 2021 – 02 – 26

· III trimestras: 2021 – 03 – 01 – 2021 – 06 – 23

7. Ugdymo laikotarpių trukmę 2020 – 2021 mokslo metais nustato mokykla.

Ugdymo laikotarpių trukmė paskirstoma tolygiai ugdymo procese per metus.

8. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamoka trunka 45 min.

9. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.“

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS

UGDYMO PLANO RENGIMAS

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius:

Tikslas 1. Užtikrinti mokymo(si) lygį, orientuota į kiekvieno mokinio aukštus pasiekimus.

Uždaviniai - gerinti mokinių pasiekimus,

- suteikiant visiems galimybę gauti geros kokybės išsilavinimą;

-tobulinti individualų mokinių pažangos pasiekimų vertinimo sistemą;

- laiku teikti įvairiapusę švietimo pagalbą mokiniui ir šeimai;

Tikslas 2. Telkti mokyklos bendruomenę nuolatiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui

Uždaviniai: - skatinti mokytojų dalykininkų bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą,

- skatinti bendruomeniškumą tarp mokinių, mokytojų ir tėvų.

Tikslas 3. Plėtoti mokyklos kultūrą ir tradicijas, bendradarbiavimą, kurti motyvuojančias

tobulėti, edukacines erdves.

Uždaviniai: - užtikrinti saugią aplinką mokiniams ir mokytojams,

-stiprinti mokinių, mokytojų ir tėvų partnerystę, siekiant išlaikyti mokyklos

tradicijų tęstinumą,

- tobulinti, bendruomenės narių ir visuomenės informavimo kultūrą, pristatant

mokyklos veiklą bei pasiekimus.

12. Mokyklos ugdymo plano rengimas:

12.1. Mokyklos vadovo 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-21 sudaryta darbo grupė, parengė mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovavo mokyklos vadovas.

13.2. Rengdama mokyklos ugdymo planą, darbo grupė rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

14. Mokykla ugdymo plane, ugdymo programai įgyvendinti susitarė :

14.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo;

14.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje;

14.3. mokinių žinių ir gebėjimų patikrinimo mokslo metu pabaigoje: kalbų, gamtos, socialinių ir tiksliųjų mokslų (nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 6, 8 kl.)

14.4. socialinės – pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą.

14.5. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje.

14.6. ilgalaikis planas, programa per mokslo metus gali būti koreguojamas ir tikslinimas. Ugdymo turinys detalizuojamas mokymo dalyko skyriuj ir kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant uždavinius ir veiklas, mokymosi pagalbos teikimui kiekvienam vaikui.

14.7 ilgalaikio plano detalizavimo būtinybė svarstoma kiekvienoje metodinėje grupėje.

14.8. programa, ilgalaikis planas ar trumpalaikis planas turi atitikti įrašus el. dienyne.

14.9. ilgalaikių planų ir programų tvirtinimas ir derinimas:

Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina:

- mokyklos ugdymo planą iki rugsėjo 01 d.

- dalykų ilgalaikius planus iki rugsėjo 11 d.

- individualiojo mokinio ugdymo programą rugsėjo 11 d.

- neformaliojo švietimo programas iki rugsėjo 11 d.

- klasių vadovų veiklos planus iki rugsėjo 11 d.

14.10 mokykla numatė ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimoypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, remiantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.“

15. Mokyklos ugdymo turinio dokumentai:

Programos, teminiai planai	Rengia	Pritaria	Suderina	Tvirtina
Mokyklos ugdymo planas	Darbo grupė	Mokytojų taryba	Mokyklos taryba, Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo skyrius	Mokyklos direktorius
Ilgalaikiai planai	Dalykų mokytojai	Metodinės grupės		Mokyklos direktorius
Modulių programos	Dalykų mokytojai	Metodinės grupės		Mokyklos direktorius
Neformaliojo švietimo programos, klasių vadovų veiklos planai	Būrelių ir klasių mokytojai	Klasių vadovų metodinė grupė		Mokyklos direktorius
Individualizuotą programą spec. ugdymosi poreikių mokiniui	Dalykų mokytojai	Vaiko gerovės komisija		Mokyklos direktorius

15.1. mokytojai aptaria metodinėse grupėse dalykų ilgalaikius planus, programas, neformaliojo švietimo programas, dalykų modulių programas, klasių vadovų veiklos planus, dalykų modulių

programas, klasių vadovų veiklos planus individualiojo mokinio ugdymo programą, bendrą mokyklos integruotų planą iki rugsėjo 1 d.

15.2. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

15.3. ugdymo plane nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu koreguoja mokyklos ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

16. Minimalus laikas pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.“

17. Mokykla bendrauja su Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriumi, Šalčininkų seniūnija, Pedagogine psichologine tarnyba, Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.

18. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

19. Mokyklos bendruomenė, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programa, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

20. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V – 190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo”. Mokykla priima sprendimą dėl pasirinktos prevencinės programos įgyvendinimo būdų.

21. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį. Mokykloje organizuojama ne trumpesnė kaip 20 min. fiziškai aktyvi pertrauka.

22. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” , patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V – 773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – Higienos norma).

23. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V – 941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo” (toliau – sveikatos programa). Mokykla prevencinės programos įgyvendina integruojant į dalyko ugdymo turinį, per neformaliojo vaikų švietimo veiklas ir kitų mokyklos pasirinktu būdu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

24. Istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, siekdami nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis ir jas nurodo ilgalaikiuose dalykų planuose:

24.1. pažintinės ir kultūrinės veiklos, planuoja galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi turėti kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

24.2. veiklos skatinančios pilietinį įsitraukimą, ugdančios gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos padės mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje;

24.3. veikos padedančios mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą, nurodomos ilgalaikiuose planuose;

24.4. socialinės veiklos, padedančios mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties. Socialinės – pilietinės veiklos organizavimą mokykloje reglamentuoja tvarkos aprašas , patvirtintas mokyklos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. įsak. Nr. V-42

25. Mokiniui, kuris mokosi:

25.1. pagal pagrindinio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla per mokslo metus skirs 5 pamokas.

Rugsėjo pirmosios šventė
Uždekime vėlinių žvakelę
Kalėdinė popietė
Etnokultūros diena
Pažintinė ekskursija

2020 – 09 – 01

2020– 11 – 01

2020 – 12 – 21

2021 – 03 –

Pagal nuožiūra

25.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė – pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė – pilietinė veikla atliekama po pamokų.

Socialinė – pilietinė veikla fiksuojama el. dienyne, klasės vadovas fiksuoja veiklos valandas. Mokiniai savo socialinės – pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys pasirinkta forma. Socialinę – pilietinę veiklą mokiniai gali atlikti savarankiškai.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

26. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

27.1. Mokyklos vadovas užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokiniai informuojami el. dienyne. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

28. Mokykla užtikrina, kad namų darbai:

28.1. atitiktų mokinio galias;

28.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

28.3. nebūtų užduodami atostogoms;

28.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

28.5. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromas sąlygas juos atlikti mokykloje arba bibliotekos patalpose.

29. Mokymosi pagalbai dalykų mokytojai skiria trumpalaikės konsultacijos. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) el. dienyne informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

30. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

31. Mokykla, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 44 punkte nurodytais teisės aktais ir mokyklos susitarimais, patvirtintais 2019 m. birželio 20 d. įsak. Nr. V-38, pateikia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, mokyklos internetinėje svetainėje.

32. Mokyklos ugdymo procesas vertinamas:

32.1. Mokiniui besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą pasiekimams vertinami taikant 10 balų vertinimo sistema.

32.2. tikybos dalyko mokymosi pasiekimus vertinama įrašu įskaityta arba neįskaityta.

32.3. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

32.4. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

33. Mokytojai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

34. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti;

34.1. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

35. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

36. Trimestro pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose.

37. Jeigu mokinys:

37.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), mokykla skiria 2 savaitės, per kurį jis turi atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

37.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, teikiama reikiama

mokymosi pagalba.

38. Mokykla dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

39. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

40. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

40.1. kelia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui, ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

40.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

40.3. ugdo atkaklumą mokantis;

40.4. klasės vadovas nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus su kiekvienu mokinių bent kartą per mėnesį.

40.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka.

40.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis.

41. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos.

42. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

43. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

43.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

43.2. individuali mokymosi pagalba teikiama, skiriant trumpalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas

43.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

43.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas);

44. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

45. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

Mokykla neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skiria 3 val.

Neformaliojo švietimo grupėje mažiausias mokinių skaičius – 12 mokinių.

46. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

47. Mokykla priėmė sprendimus metodinėse dalykų grupėse (klasių vadovų, humanitarinių, tiksliųjų mokslų) dėl integruojamųjų, prevencicių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimo

Nr.	Programa	Klasė	Dalykai	Valandos	Pastabos
1.	Ugdymo karjerai	7 – 8,	Į visų mokamųjų dalykų programas	Ne mažiau kaip 1	Vadovaudamasi LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 04 d. Nr. ĮSAK V – 1090, A1 – 314, bei ugdymo karjerai programa mokiniams besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio, profesinio mokymosi programas.
2.	Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programa	5 – 8,	Gamtos mokslai, kūno kultūra	Ne mažiau kaip 5	Vadovaudamasi LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2006 m. kovo 17 d. Nr. ĮSAK 494
3.	Sveikatos ir lytiškumo programa	5 – 8,	Gamtos mokslai, kalbų mokamųjų dalykų programas	Ne mažiau kaip 2	Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. Nr. ĮSAK V – 941 „Dėl sveikatos ir lytiškumo bendrosios programos patvirtinimo”.
4.	Sveikatos ugdymo bendroji programa	5 – 8,	Į visų mokamųjų dalykų programas	Ne mažiau kaip 2	Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. Nr. ĮSAK V – 1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo”.
5.	Žmogaus saugos bendroji programa	5 – 8,	Kalbos, kūno kultūra, technologijos, dailė	Ne mažiau kaip 2	Vadovaudamasi žmogaus saugos bendrąja programa patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2012 m. liepos 18 d. Nr. ĮSAK V – 1159 ir žmogaus saugos bendrosios programos 1 ir 3 priedais.
6.	Etninės kultūros ugdymas	5 – 8,	Lietuvių kalba, dailė	Ne mažiau kaip 2	Vadovaudamasi pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2012 m. balandžio 12 d. Nr. ĮSAK 651

48. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą integruojamąją programą pasirinktu būdu ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

49. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina dalykų mokymą per mokslo metus:

49.1. 5 – 8 kl. skirti maksimalų valandų lietuvių kalbos pamokoms- 5 sav. valandas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

50. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius.

51. Diferencijavimas taikomas kiekvieno dalyko pamokoje:

51.1. mokiniui individualiai

51.2. mokinių grupei:

51.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

52. Mokykla:

52.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.

Organizuoja ne mažiau kaip 2 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus mokyklos pasirinkta forma su mokytojais per mokslo metus;

52.2. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

52.3. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai)per tėvų susirinkimus, galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

53. Jungtiniam 5-6; 7-8 komplektui skiriama 33 val. kasdieniam dalykų mokymui. Jungtinei klasei skiriama 3 neformaliojo švietimo pamokas.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

54. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokyklos, nuostatuose (įstatuose) įteisinta pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

55. Mokykloje pasirašytas nuotolinio mokymo proceso organizavimo tvarkos aprašas, mokykla gali priimti sprendimą mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 6–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus.

55.1. Mokykla, planuodama organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

55.2. Mokykla, priima sprendimą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoti vieno dalyko ar kelių dalykų mokymą ne ilgesnį laiką, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 60² punkte.

Konsultacijos (individualios ir grupinės), atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją, gali būti organizuojamos tik nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

55.3. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, būtina įvertinti mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykla sprendžia ir šalina priežastis, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje.

55.4. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, užtikrina visų mokymui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą. Yra susikurta mokyklos mokytojų bendradarbiavimo platforma, kurioje mokytojai dalinsis veiklomis, kūrybinių užduočių, švietimo pagalbos mokiniams, prevencinės veiklos vykdymo idėjomis.

55.5. Įgyvendindama ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla užtikrina, kad sinchroniniam ugdymui būtų skirta ne mažiau kaip 60 procentų ugdymo proceso laiko ir ne daugiau kaip 40 procentų laiko asinchroniniam ugdymui (per savaitę, mėnesį, mokslo metus).

55.6. Mokykla, pradėdama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui organizuoti. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 2 val. Pamokos struktūra pritaikoma asinchroniniam ir sinchroniniam ugdymui organizuoti, atsižvelgiant į dalyko programos ypatumus, ir mokinių amžių. Nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

56. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą 2020-2021 m. m., vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašų ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

57. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

57.1. dalį ugdymo proceso organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje,o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose.

Mokytojai savo planuose konkrečiomis datomis ir temomis per mokslo metus numato, kada bus mokomasi ne pamokų forma. Ne pamokų forma organizuojamo ugdymo proceso trukmę perskaičiuojama į mokymosi pamokomis laiką.

ANTRAS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

58. Mokykla, įgyvendinama pagrindinio ugdymo programą, užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas.

59. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių.

59.1. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: tikyba, kalbos( lietuvių kalba ir literatūra, lenkų kalba, anglų kalba), matematika, gamtamokslis ugdymas(biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas(istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai, socialinė – pilietinė veikla), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga).

60. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymų Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ ir Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymų Nr. V-72 „ Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo priimtas sprendimas integruoti į dėstomus dalykus.

61.Ugdymo sričių įgyvendinimas.

61.1. Dorinis ugdymas.

Dorinio ugdymo dalyką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai, o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Mokykloje visi pasirinko tikyba. Tikybos žinios pažymiais nevertinami, rašoma įskaityta, arba neįskaityta.

61.2. Lietuvių kalba ir literatūra.

Mokykloje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.

Mokykla sudaro sąlygos pasiekti bendroje programoje numatytus pasiekimus, skiriant 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę klasėje.

61.3. Anglų kalba.

Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokamasi kaip pagrindinės užsienio kalbos iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

Baigiant pagrindinio ugdymo programą,mokykla organizuoja užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais(pateiktais KELTE).

61.4. Matematika.

Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis 2017, 2018 , 2019 metų , yra nepakankamas, todėl mokykla daugiau dėmesio skiria įtvirtinimui sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius

Nuolat stebi mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais(standartizuoti testai) sudaro galimybes gauti mokiniui reikalingą pagalbą.(papildomos grupių ir individualios konsultacijos).

61.5. Informacinės technologijos.

6-7 klasėje informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių

kūrimo pradmenų modulių. Dėl pasirinkimo mokytojas susitaria su mokiniais mokslo metų pradžioje.

61. 6. Gamtamokslis ugdymas.

61.6.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą moksleiviai tobulina pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse.

61.6.2. Atsižvelgiant į mokinių gebėjimus mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinius turimas žinias , įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

61.6.3.Įgyvendinat numatytą mokslų turinį dėmesys skiriamas gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Mokytojas sudarant

ugdymo turinio planus privalo daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokinių idėjų ir technologijų pritaikimui kasdieniniame gyvenime.

61.7. Technologijos.

61. 7. 1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (6 ir 8 klasės), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskiriant laiką tarp: mitibos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

61. 7. 2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Mokytojas pateikia patvirtinti programą, šio kurso įgyvendinimui (ekskursijos, susitikimai,darbas netradicinėje aplinkoje).

61. 7. 3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų.

61.8. Socialinis ugdymas.

61.8.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

61.8.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų mokytojas pagal planą numato organizuoti netradicinėse aplinkose: muziejuose, vietos savivaldos institucijose, lankytinose istorinėse vietose.

61.8.3. Lietuvos geografijos, Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų temos dėstomos valstybinė kalba.

61.9. Fizinis ugdymas.

61.9.1. Fiziniam ugdymui skiriamos 2 valandos per savaitę 8 klasėje.

61.9.2. Mokiniui , kuris 2020-2021 mokslo metais mokosi 5, 6 ir 7 klasėje , privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos, per mokslo metus 111 pamokų.

61.9.2. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindinę grupę, krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę.

61.9.3. Atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos mokiniams siūloma kitą veiklą: stalo žaidimai, šaškės, stalo tenisas, badmintonas, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, socialinę veiklą, konsultacijos.

61.10. Meninis ugdymas.

61.10. 1.Meninio ugdymo dalykus sudaro dailė ir muzika.

61.10.2. Meninio ugdymo pamokas mokytojas gali pagal patvirtiną planą organizuoti ir netradicinėje aplinkoje, gamtoje.

62. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinant skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2020-2021 mokslo metais:

Dalykai	5 - 6 kl.	7 - 8 kl.
Dorinis ugdymas (tikyba)	1	1
Lietuvių kalba	5	5
Užsienio kalba (anglų)	3	3
Gimtoji kalba (lenkų)	5	5
Matematika	4	4
Istorija	2	2
Gamta ir žmogus	2	-
Biologija	-	2 + 1
Fizika	-	1 + 2
Chemija	-	0 + 2
Geografija	0 + 2	2
Informacinės technologijos	1	1 + 0
Dailė	1	1
Technologijos	2	1
Muzika	1	1
Fizinis ugdymas	3	3 + 2
Žmogaus sauga	0 + 1	0 + 1
Minimalus pamokų sk. mokiniui per savaitę	30 33	33 33
	33	33
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti,mokymosi pagalbai teikti,per savaitę	1	1
Neformalusis vaikų švietimas	3	3

SUDERINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos taryboje 2020-08-28

Protokolo Nr.4

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

7 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

2.1. minus 20 °C ar žemesnė, – 5 klasių mokiniams;

2.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams;

2.3. 30 °C ar aukštesnė – 5–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla:

4.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytas gaires nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;

4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo procesą organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

4.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 2 val.;

4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;

4.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;

4.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;

4.9. numato mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus;

4.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

4.11. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

__________________________

Pradinio ugdymo planas 2020-2021 m.m.

PROJEKTAS

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

PRADINIO UGDYMO PLANAS

2020 – 2021 M. M.

Suderinta Susipažinau

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

Švietimo ir sporto skyriaus Švietimo ir sporto skyriaus

Vedėja Vyriausioji specialistė

Regina Markevič Halina Smykovska

PATVIRTINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2020 m. rugpjūčio 28 d. Įsak. Nr. V-31

ŠALČININKŲ R. ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2020–2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2020–2021 mokslo metų Čiužiakampio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – mokyklos pradinio ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

2. Mokyklos pradinio ugdymo plane vartojamos sąvokos:

2.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis,dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.

2.3. Mokyklos ugdymo planas– mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas,vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

2.4. Pamoka– pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

2.5. Specialioji pamoka– pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

2.6. Ugdymo planas– ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

3. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

Mokyklos pradinio ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.

II SKYRIUS

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

5. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius:

Tikslas 1. Užtikrinti mokymo(si) lygį, orientuota į kiekvieno mokinio aukštus pasiekimus.

Uždaviniai - gerinti mokinių pasiekimus,

- suteikiant visiems galimybę gauti geros kokybės išsilavinimą;

- tobulinti individualų mokinių pažangos pasiekimų vertinimo sistemą;

- laiku teikti įvairiapusę švietimo pagalbą mokiniui ir šeimai;

Tikslas 2. Telkti mokyklos bendruomenę nuolatiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui

Uždaviniai: - skatinti mokytojų dalykininkų bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą,

- skatinti bendruomeniškumą tarp mokinių, mokytojų ir tėvų.

Tikslas 3. Plėtoti mokyklos kultūrą ir tradicijas, bendradarbiavimą, kurti motyvuojančias

tobulėti, edukacines erdves.

Uždaviniai: - užtikrinti saugią aplinką mokiniams ir mokytojams,

- stiprinti mokinių, mokytojų ir tėvų partnerystę, siekiant išlaikyti mokyklos

tradicijų tęstinumą,

- tobulinti, bendruomenės narių ir visuomenės informavimo kultūrą, pristatant

mokyklos veiklą bei pasiekimus.

6. Mokyklos ugdymo plano rengimas:

6.1. Mokyklos vadovo 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-21 sudaryta darbo grupė, parengė mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovavo mokyklos vadovas.

6.2. Rengdama mokyklos ugdymo planą, darbo grupė rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

6.3. Mokykloje ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 6 priedu.

7. Mokykla ugdymo plane, ugdymo programai įgyvendinti susitarė :

7.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo;

7.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje;

7.3. mokinių žinių ir gebėjimų patikrinimo mokslo metu pabaigoje: kalbų, gamtos, socialinių ir tiksliųjų mokslų (nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 2, 4 kl.)

7.4. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje.

7.5. ilgalaikis planas, programa per mokslo metus gali būti koreguojamas ir tikslinimas. Ugdymo turinys detalizuojamas mokymo dalyko skyriuj ir kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant uždavinius ir veiklas, mokymosi pagalbos teikimui kiekvienam vaikui.

7.6 ilgalaikio plano detalizavimo būtinybė svarstoma kiekvienoje metodinėje grupėje.

7.7. programa, ilgalaikis planas ar trumpalaikis planas turi atitikti įrašus el. dienyne.

7.8. ilgalaikių planų ir programų tvirtinimas ir derinimas:

Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina:

- mokyklos ugdymo planą iki rugsėjo 01 d.

- dalykų ilgalaikius planus iki rugsėjo 11 d.

- individualiojo mokinio ugdymo programą rugsėjo 11 d.

- neformaliojo švietimo programas iki rugsėjo 11 d.

- klasių vadovų veiklos planus iki rugsėjo 11 d.

7.9. mokykla numatė ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimoypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, remiantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.“

8. Mokyklos ugdymo turinio dokumentai:

Programos, teminiai planai	Rengia	Pritaria	Suderina	Tvirtina
Mokyklos ugdymo planas	Darbo grupė	Mokytojų taryba	Mokyklos taryba, Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo skyrius	Mokyklos direktorius
Ilgalaikiai planai	Dalykų mokytojai	Metodinės grupės		Mokyklos direktorius
Modulių programos	Dalykų mokytojai	Metodinės grupės		Mokyklos direktorius
Neformaliojo švietimo programos, klasių vadovų veiklos planai	Būrelių ir klasių mokytojai	Klasių vadovų metodinė grupė		Mokyklos direktorius
Individualizuotą programą spec. ugdymosi poreikių mokiniui	Dalykų mokytojai	Vaiko gerovės komisija		Mokyklos direktorius

8.1. mokytojai aptaria metodinėse grupėse dalykų ilgalaikius planus, programas, neformaliojo švietimo programas, dalykų modulių programas, klasių vadovų veiklos planus, dalykų modulių

programas, klasių vadovų veiklos planus individualiojo mokinio ugdymo programą, bendrą mokyklos integruotų planą iki rugsėjo 1 d.

8.2. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

8.3. ugdymo plane nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu koreguoja mokyklos ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

9. Minimalus laikas pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.“

10. Mokykla bendrauja su Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriumi, Šalčininkų seniūnija, Pedagogine psichologine tarnyba, Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.

11. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

12. Mokslo metai:

12.1 2020–2021 mokslo metai prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2021 m. birželio 9 d.

12.2 Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė 2020–2021 mokslo metais – 35 savaitės, ugdymo proceso trukmė 175 ugdymo dienos.

12.3 Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos	2020–2021 mokslo metai
Rudens	2020-10-26 –2020-10-30
Žiemos (Kalėdų)	2020-12-23 –2021-01-05
Žiemos	2021-02-15 - 2021-02-19
Pavasario (Velykų)	2021-04-06 –2021-04-09
Vasaros	2021-06-09 -2021-08-31

12.4. ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė - 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos.

12.5. Ugdymo procesas mokykloje skirstomas trimestrais.

13. Mokykloje ugdymas esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, bus koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma bendrųjų ugdymo planų 6 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

14. Mokyklos programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

15. Formuojant mokyklos ugdymo turinį: planuojant mokyklos mokinių pasiekimus, numatant ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant standartizuotus testus mokykloje rezultatus (buvo vykdomi 2017, 2018, 2019 metais) ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.

16. Mokyklos programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti:

2020–2021 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1, 2, 3, 4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	1-2 klasės	3-4 klasės	Iš viso skirstoma ugdymo valandų
Dorinis ugdymas (tikyba )	35 + 35 70	35 + 35 70	140
Gimtoji kalba (lenkų)	245 + 245 490	245 + 245 490	980
Lietuvių kalba	175+ 140 315	175 + 175 350	665
Anglų kalba	0 + 70 70	70+ 70 140	210
Matematika	140 + 175 315	140+ 175 315	630
Pasaulio pažinimas	70+ 70 140	70+ 70 140	280
Dailė ir technologijos	70+70 140	70+ 35 105	245
Muzika	70+ 70 140	70+70 140	280
Fizinis ugdymas	105+105 210	105+ 105 210	420
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	35	70	105
Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti	910 + 980 1890	980 + 980 1960	3850
Neformaliojo švietimo valandos	140	140	280

17. Atsižvelgiant į iškeltus ugdymo tikslus, mokyklos ar atskiros(-ų) klasės(-ių) mokinių mokymosi pasiekimus, mokinių ugdymosi poreikius, mokykla pasirinko įvairius ugdymo valandų paskirstymo variantus. Ugdymo valandos Bendrajai programai įgyvendinti gali būti paskirstomos taip:

17.1. skiriant ugdymo dalykui konkrečiai klasei reikalingą ugdymo valandų skaičių, (perskirstant ketveriems metams ugdymo dalyko programai skiriamas ugdymo valandas), per ketverius metus užtikrinant 11punkte ugdymo dalykui numatytą bendrą ugdymo valandų skaičių.

17.2.perskirstant ugdymo dalykams klasei vieneriems metams skiriamą ugdymo valandų skaičių, išlaikant bendrą pradinio ugdymo programos koncentrui (per dvejus metus) skiriamų ugdymo valandų skaičių;

18. Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:

Dalykai	Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3-4 klasės	Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba )	2	2	4
Lenkų kalba	14	14	28
Lietuvių kalba	9	10	19
Užsienio kalba (anglų)	2	4	6
Matematika	9	9	18
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	3	7
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	5	10
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui	1 kl. - 26 2 kl. - 28	3 kl.- 28 4 kl - 28	110
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti			3

19. Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę 2020-2021 mokslo metais mūsų mokykloje:

Dalykai	1 + 3	2 + 4	Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės)
Tikyba	1	1
Gimtoji kalba(lenkų)	7	7
Lietuvių kalba	5 + 5	4 + 5
Užsienio kalba(anglų)	0 + 2	2
Matematika	4	5
Pasaulio pažinimas	2	2
Dailė ir technologijos	2	2 + 1
Muzika	2	2
Fizinis ugdymas	3	3
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui	26 + 28	28 28 28
Valandos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti	1	2

20. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi

poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Valandos bus naudojamos:

20.1. Sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ ir Žmogaus saugos bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, įgyvendinti;

20.2. lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti mokyklose, kuriose ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba;

20.3. individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga specialioji pedagoginė pagalba (nedidinant mokiniui privalomų ugdymo valandų skaičiaus per savaitę, pvz., kai vienu metu dirba du mokytojai: mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);

20.4. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams);

20.5. projektinei, kūrybinei ir kitai mokinių ugdomajai veiklai (pvz. techninei kūrybinei, gamtamokslinio tyrinėjimo ir eksperimentavimo, skaitymo gebėjimų ugdymo ir kt.), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų;

20.6. mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti.

21. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems

Klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.

22. Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 12, 13 punktuose, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau –Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

23. Formuojant integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus), mokytojas:

23.1. numato integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, mėnesį ar visus mokslo metus), ugdymo sričiai ar dalykui skiriant proporcingą ugdymo valandų skaičių;

23.2. numato integracinius/jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali būti: Bendrojoje programoje numatyti ugdymo(si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.;

23.3. pasirinko įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrosios programos ugdymo dalykai;

23.4. planuodamas ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas ugdymo valandas, nurodytas Bendrojo ugdymo plano 12 punkte;

23.5. numato ugdymo laiką minutėmis per savaitę:

Dalykai	Ugdymo laikas minutėmis per savaitę					Iš viso minučių 1–4 klasėse
	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	770	1080	1080	1080	170
Lietuvių kalba					1225
Užsienio kalba					360
Matematika					770
Pasaulio pažinimas					340
Dailė ir technologijos					340
Muzika					340
Kūno kultūra					475
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui	770	1080	1080	1080	4010
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	90	90	90	90	360

24. Ugdymo procesas mokykloje bus organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

24.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “patvirtinimo“;

24.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį:

25. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

26. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

27. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

28. Mokykla, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 44 punkte nurodytais teisės aktais ir mokyklos susitarimais, patvirtintais 2019 m. birželio 20 d. mokyklos direktoriaus įsak. Nr. V-38, pateikia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, mokyklos internetinėje svetainėje.

29. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

30. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

30.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t.y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

30.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

30.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

30.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

30.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

30.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

30.3.1. pradinio ugdymo dienyne ar pradinio ugdymo dienyne jungtinėms klasėms (toliau –Dienynas):

30.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenki namo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

30.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;;

30.3.2. mokyklos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz., mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše,vertinimo aplankuose pasiekimų knygelėse, ar kt.);

30.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

31. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

32. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms ugdymo valandų skaičius per metus numatomas Bendrojo ugdymo plano 12 punkte. Šios valandos turi būti naudojamos tik neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti.

33. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.

34. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz.,skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

35. Neformalųjį vaikų švietimą rekomenduojama organizuoti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, planuoti veiklų intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei Bendrojo ugdymo plano 12 punkte numatytą valandų skaičių per metus.

36. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

37. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos valstybinės ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos –savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) ar mokyklos nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

38. Mokykloje bus jungiamos 4 klasės . 1-3 kl. ir 2-4 kl.

39. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 13.3. papunktyje numatytą skiriamų valandų skaičių, jungtiniam pradinių klasių komplektui gali būti skiriama iki 30 ugdymo valandų per savaitę. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo valandos ir 3 valandos, mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Šios valandos įeina į 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

40. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

41. Atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turintys mokiniai bus ugdomi bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją.

42. Mokykla, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:

42.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavusi mokinio pažangą ar nustačiusi, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;

42.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;

42.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoja sieneles/ širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengia kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuotą erdvę klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;

42.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti ir reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti.

43. Mokykloje užtikrinta, kad ugdymo turinys bus pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.

44. Mokykloje sudarytos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.).

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

45. Ugdymo sričių/ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

45.1. Dorinis ugdymas:

45.1.1 mokykloje mokomasi tikybos.

45.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei tikybai mokytis,sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

45.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal Tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

45.2. lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymas mokykloje, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba:

45.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jos mokoma:

45.2.2. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymo programą;

45.2.3. skiriant mokyklos pradinio ugdymo plano 12,13 punktuose nurodytas ugdymo valandas;

45.2.4 mokyklos tarybos pritarimu pasirinkus kitą, nei nurodyta Bendrojo ugdymo plano 12, 13 punktuose, ugdymo valandų lietuvių kalbai mokyti skyrimo, naudojimo variantą. Bendrajame ugdymo plane ugdymo valandos, skirtos gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai mokyti per savaitę, sumuojamos ir dalijamos per pusę;

45.2.5. atsižvelgusį mokinių ugdymosi poreikius, mokiniams turint menką kalbinę patirtį ar esant žemiems mokinių pasiekimams, skiriant 1 papildomą ugdymo valandą per savaitę lietuvių kalbai ugdyti iš valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

45.3. kitų gimtųjų kalbų mokymas:

45.3.1. mokykloje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, gimtosios kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą.

45.3.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

45.3.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

45.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

45.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų būti skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

45.4.2.socialiniams gebėjimams ugdytis, dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

45.5. Matematinis ugdymas:

45.5.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

45.6. Fizinis ugdymas:

45.6.1. fiziniam ugdymui skiriamos 3 ugdymo valandos per savaitę.

45.6.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės ne organizuojamos:

45.6.2.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

45.6.2.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

45.6.2.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas.

45.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika):

45.7.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 12,13 punktuose;

46. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

47. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

47.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

47.1.2. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

SUDERINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos taryboje 2020-08-28

Protokolo Nr. 4

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

6 priedas

2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje minus 20 °C ar žemesnė arba 30 °C ar aukštesnė.

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovui priėmus sprendimą ugdymą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

4.5. skiria ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau 50 procentų – asinchroniniam ugdymui;

4.10. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėmsgrįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

UGDYMO PLANAS 2019 - 2020

Švietimo pagalbos teikimo tvarkos aprašas

Pradinio ugdymo bendroji programa

2017-2018 mokslo metų ugdymo planas

Aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas

Krūvio reguliavimo tvarkos aprašas

Mokynių priėmimo į mokyklą tvarkos aprašas

Nelankomumo prevencijos tvarkos aprašas

Patyčių prevencijos,intervencijos ir stebėsenos vykdymo tvarkos aprašas

Pažintinės kultūrinės veiklos organizavimo tvarka