Planavimo dokumentai - Mokyklos veiklos planas 2021-2022m.m.
- Informacija
- Kategorija: Sample Data-Articles
- Paskelbta: Antradienis, 2017 balandžio 18 10:49
- Autorius Super User
- Peržiūros: 865
Pradinio ugdymo planas 2021-2022 m.m.
PROJEKTAS
ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA
PRADINIO UGDYMO PLANAS
2021 – 2022 M. M.
Suderinta Susipažinau
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos
Švietimo ir sporto skyriaus Švietimo ir sporto skyriaus
Vedėja Vyriausioji specialistė
Regina Markevič Halina Smykovska
PATVIRTINTA
Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės
mokyklos direktoriaus
2021 m. rugpjūčio 27 d. Įsak. Nr. V-23
ŠALČININKŲ R. ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS
2021–2022 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2021–2022 mokslo metų Čiužiakampio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – mokyklos pradinio ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
1. Mokyklos pradinio ugdymo plano paskirtis – apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla gali savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti pradinį ugdymą.
2. Mokyklos pradinio ugdymo plane vartojamos sąvokos:
2.1. Kontrolinis darbas– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.
2.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis,dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.
2.3. Mokyklos ugdymo planas– mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas,vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.
2.4. Pamoka– pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.
2.5. Specialioji pamoka– pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.
2.6. Ugdymo planas– ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.
3. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
4. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis pradinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kt.
Mokyklos pradinio ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.
II SKYRIUS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ
5. Mokslo metai:
5.1 2021–2022 mokslo metai prasideda 2021 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Mokslo metus sudaro : ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui- atostogoms. Mokiniams skiriamos : rudens, žiemos (Kalėdų) , žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.
5.2 Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė 2021–2022 mokslo metais – 35 savaitės, ugdymo proceso trukmė 175 ugdymo dienos.
5.3 Mokiniams skiriamos atostogos:
|
Atostogos |
2021–2022 mokslo metai |
|
Rudens |
2021-11-03 –2021-11-05 |
|
Žiemos (Kalėdų) |
2021-12-27 –2022-01-07 |
|
Žiemos |
2022-02-14 - 2022-02-18 |
|
Pavasario (Velykų) |
2022-04-19 –2022-04-22 |
6. Ugdymo procesas mokykloje skirstomas trimestrais.
7. Vasaros atostogų pradžia 2022 m. birželio 11 d.
8. Mokykloje ugdymas esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, bus koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS
9. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius:
1. TIKSLAS.Ugdyti mokinio pažangą, asmeninį tobulėjimą, atradimų ir sėkmės pojūtį.
Uždaviniai:
1.1. Stebėti ir vertinti mokinio asmeninę pažangą ir pasiekimus.
1.2. Taikyti patyriminį ugdymą.
1.3. Plėtoti teminę tarpdalykinę integraciją.
2. TIKSLAS.Formuoti kultūringos ir atviros kaitai mokyklos nuostatas, stiprinant bendruomenių saugumą.
Uždaviniai:
2.1. Efektyvinti mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimą mokyklos, miesto, šalies mastu.
2.2. Tobulinti stebėsenos sistemingumą, pažangos, kokybės įsivertinimo pagrįstumą.
2.3. Pasirengti dirbti besikeičiančiomis mokyklos veiklos sąlygomis.
3. TIKSLAS.Modernizuoti ugdymo turinio procesą.
Uždaviniai:
3.1. Aprūpinti kabinetus ir kitas mokyklos erdves kompiuterine įranga su nuolat atnaujinamomis mokomosiomis programomis ir mokymo priemonių baze.
3.2. Mokyklos erdvių atnaujinimas.
10. Mokyklos ugdymo plano rengimas:
10.1. Mokyklos vadovo 2021 m. birželio 01 d. įsakymu Nr. V-19 sudaryta darbo grupė, parengė mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovavo mokyklos vadovas.
10.2. Rengdama mokyklos ugdymo planą, darbo grupė rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.
10.3. Mokykloje ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
11. Mokykla ugdymo plane, ugdymo programai įgyvendinti susitarė :
11.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo;
11.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje;
11.3. mokinių žinių ir gebėjimų patikrinimo mokslo metu pabaigoje: kalbų, gamtos, socialinių ir tiksliųjų mokslų (nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 2, 4 kl.)
11.4. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje.
11.5. ilgalaikis planas, programa per mokslo metus gali būti koreguojamas ir tikslinimas. Ugdymo turinys detalizuojamas mokymo dalyko skyriuj ir kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant uždavinius ir veiklas, mokymosi pagalbos teikimui kiekvienam vaikui.
11.6 ilgalaikio plano detalizavimo būtinybė svarstoma kiekvienoje metodinėje grupėje.
11.7. programa, ilgalaikis planas ar trumpalaikis planas turi atitikti įrašus el. dienyne.
11.8. ilgalaikių planų ir programų tvirtinimas ir derinimas:
Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina:
- mokyklos ugdymo planą iki rugsėjo 01 d.
- dalykų ilgalaikius planus iki rugsėjo 10 d.
- individualiojo mokinio ugdymo programą rugsėjo 10 d.
- neformaliojo švietimo programas iki rugsėjo 10 d.
- klasių vadovų veiklos planus iki rugsėjo 10 d.
11.9. mokykla numatė ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimoypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
12. Mokyklos ugdymo turinio dokumentai:
|
Programos, teminiai planai |
Rengia |
Pritaria |
Suderina |
Tvirtina |
|
Mokyklos ugdymo planas |
Darbo grupė |
Mokytojų taryba |
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijosŠvietimo ir sporto skyrius vedėja |
Mokyklos direktorius |
|
Ilgalaikiai planai |
Dalykų mokytojai |
Metodinės grupės |
|
Mokyklos direktorius |
|
Modulių programos |
Dalykų mokytojai |
Metodinės grupės |
|
Mokyklos direktorius |
|
Neformaliojo švietimo programos, klasių vadovų veiklos planai |
Būrelių ir klasių mokytojai |
Klasių vadovų metodinė grupė |
|
Mokyklos direktorius |
|
Individualizuotą programą spec. ugdymosi poreikių mokiniui |
Dalykų mokytojai |
Vaiko gerovės komisija |
|
Mokyklos direktorius |
12.1. mokytojai aptaria metodinėse grupėse dalykų ilgalaikius planus, programas, neformaliojo švietimo programas, dalykų modulių programas, klasių vadovų veiklos planus, dalykų modulių
programas, klasių vadovų veiklos planus individualiojo mokinio ugdymo programą, bendrą mokyklos integruotų planą iki rugsėjo 1 d.
12.2. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;
12.3. ugdymo plane nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu koreguoja mokyklos ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.
13. Minimalus laikas pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.“
14. Mokykla bendrauja su Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriumi, Šalčininkų seniūnija, Pedagogine psichologine tarnyba, Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.
15. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
III SKYRIUS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
16. Mokyklos programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.
17. Formuojant mokyklos ugdymo turinį: planuojant mokyklos mokinių pasiekimus, numatant ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant standartizuotus testus mokykloje rezultatus (buvo vykdomi 2018, 2019, 2021 metais) ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.
18. Mokyklos programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti:
2021–2022 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1- 35 min., 2, 3, 4 klasėse – 45 min.:
|
Dalykai |
1-2 klasės |
3-4 klasės |
Iš viso skirstoma ugdymo valandų |
|
Dorinis ugdymas (tikyba ) |
35 + 35 70 |
35 + 35 70 |
140 |
|
Gimtoji kalba (lenkų) |
245 + 245 490 |
245 + 245 490 |
980 |
|
Lietuvių kalba |
175+ 140 315 |
175 + 175 350 |
665 |
|
Anglų kalba |
0 + 70 70 |
70+ 70 140 |
210 |
|
Matematika |
140 + 175 315 |
140+ 175 315 |
630 |
|
Pasaulio pažinimas |
70+ 70 140 |
70+ 70 140 |
280 |
|
Dailė ir technologijos |
70+70 140 |
70+ 35 105 |
245 |
|
Šokis |
35+35 70 |
35+35 70 |
140 |
|
Muzika |
70+ 70 140 |
70+70 140 |
280 |
|
Fizinis ugdymas |
105+105 210 |
105+ 105 210 |
420 |
|
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti |
35
|
70 |
105 |
|
Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti |
945 + 1015 1960 |
1015 + 1015 2030 |
3990 |
|
Neformaliojo švietimo valandos |
140 |
140 |
280 |
19. Atsižvelgiant į iškeltus ugdymo tikslus, mokyklos ar atskiros(-ų) klasės(-ių) mokinių mokymosi pasiekimus, mokinių ugdymosi poreikius, mokykla pasirinko įvairius ugdymo valandų paskirstymo variantus.
20. Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:
|
Dalykai
|
Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius |
||
|
1–2 klasės
|
3-4 klasės
|
Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
|
|
|
Dorinis ugdymas (tikyba ) |
2 |
2 |
4 |
|
Lenkų kalba |
14 |
14 |
28 |
|
Lietuvių kalba |
9 |
10 |
19 |
|
Užsienio kalba (anglų) |
2 |
4 |
6 |
|
Matematika |
9 |
9 |
18 |
|
Pasaulio pažinimas
|
4 |
4 |
8 |
|
Dailė ir technologijos |
4 |
3 |
7 |
|
Muzika Šokis |
4 1 |
4 1 |
8 2 |
|
Fizinis ugdymas |
3 |
3 |
6 |
|
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui |
1 kl. - 27 2 kl. - 29 |
3 kl.- 29 4 kl - 29 |
114 |
|
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti
|
|
|
3 |
21. Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę 2021-2022 mokslo metais mūsų mokykloje:
|
Dalykai |
1 + 3 |
2 + 4 |
Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės) |
|
Tikyba |
1 |
1 |
2 |
|
Gimtoji kalba(lenkų) |
7 |
7 |
14 |
|
Lietuvių kalba |
5 + 5 |
4 + 5 |
19 |
|
Užsienio kalba(anglų) |
0 + 2 |
2 |
4 |
|
Matematika |
4 |
5 |
9 |
|
Pasaulio pažinimas |
2 |
2 |
4 |
|
Dailė ir technologijos |
2 |
2 + 1 |
5 |
|
Šokis |
1 |
1 |
2 |
|
Muzika |
2 |
2 |
4 |
|
Fizinis ugdymas |
3 |
3 |
6 |
|
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui |
27 + 29 |
29 29 28 |
114 |
|
Valandos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti |
1 |
2 |
3 |
|
|
|
|
|
ANTRASIS SKIRSNIS
DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
22. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi
poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas.
22.1. Sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ ir Žmogaus saugos bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, įgyvendinti;
22.2. lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti mokyklose, kuriose ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba;
22.3. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams);
22.4. mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti.
23. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems
Klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos.
24. Ugdymo valandos, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau –Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).
25. Formuojant integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus), mokytojas: numato ugdymo laiką minutėmis per savaitę:
|
Dalykai
|
Ugdymo laikas minutėmis per savaitę |
Iš viso minučių 1–4 klasėse |
||||
|
1 klasė |
2 klasė
|
3 klasė |
4 klasė
|
|
||
|
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) |
770 |
1080 |
1080 |
1080 |
170 |
|
|
Lietuvių kalba |
1225 |
|||||
|
Užsienio kalba |
360 |
|||||
|
Matematika |
770 |
|||||
|
Pasaulio pažinimas
|
340
|
|||||
|
Dailė ir technologijos |
340 |
|||||
|
Muzika
|
340 |
|||||
|
Šokis |
|
|
|
|
170 |
|
|
Fizinis ugdymas |
|
|
|
|
475 |
|
|
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui |
770 |
1080 |
1080 |
1080 |
4010 |
|
|
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti |
90 |
90 |
90 |
90 |
360
|
|
26. Ugdymo procesas mokykloje bus organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:
26.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “patvirtinimo“;
26.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį:
27. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.
28. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).
29. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.
30. Mokykla, vadovaudamasi mokyklos susitarimais, patvirtintais 2019 m. birželio 20 d. Čiužiakampio pagrindinės mokyklos direktoriaus įsak. Nr. V-38, pateikia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, mokyklos internetinėje svetainėje. PRIEDAS.
31. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.
32. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:
32.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t.y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
32.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:
32.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;
32.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);
32.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);
32.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:
32.3.1. pradinio ugdymo dienyne ar pradinio ugdymo dienyne jungtinėms klasėms (toliau –Dienynas):
32.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenki namo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
32.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;;
32.3.2. mokyklos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz., mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše,vertinimo aplankuose pasiekimų knygelėse, ar kt.);
32.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.
33. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.
34. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms ugdymo valandų skaičius per metus numatomas valandos turi būti naudojamos tik neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti. Mokykloje veiks 3 būreliai: „Kartu su ortografija“ , „Stiprūs , vikrūs drąsūs“ , „Linksmosios natos“. Iš viso 3 val. Skirta neformaliai švietimo veiklai.
35. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.
37. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz.,skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).
38. Neformalųjį vaikų švietimą organizuojant ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, planuoti veiklų intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei numatytą valandų skaičių per metus.
39. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje sudaro 8 mokiniai.
TREČIASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE
40. Mokykloje bus jungiamos 4 klasės . 1-3 kl. ir 2-4 kl.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS
41. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
42. Atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turintys mokiniai bus ugdomi bendroje klasėje.
43. Mokykla, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:
43.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavusi mokinio pažangą ar nustačiusi, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;
43.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;
43.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoja sieneles/ širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengia kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuotą erdvę klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;
43.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų elgesio vertinimo priemones netinkamo elgesio priežastims nustatyti ir reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti.
44. Mokykloje užtikrinta, kad ugdymo turinys bus pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.
45. Mokykloje sudarytos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.).
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
46. Ugdymo sričių/ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:
46.1. Dorinis ugdymas:
46.1.1 mokykloje mokomasi tikybos.
46.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei tikybai mokytis,sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;
46.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal Tėvų (globėjų) parašytą prašymą.
46.2. lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jos mokoma:
46.2.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymo programą;
46.2.2. atsižvelgusį mokinių ugdymosi poreikius, mokiniams turint menką kalbinę patirtį ar esant žemiems mokinių pasiekimams.
46.2.2.3. lietuvių kalbos taip pat mokoma (si) integruotai:
46.2.2.3.1. į kitus mokomosius dalykus , mokomus tautinės mažumos kalba , integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai;
46.2.2.3.2. Pradinio ugdymo bendrųjų programų pasaulio pažinimo temos , susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokomos lietuvių kalba;
46.3. kitų gimtųjų kalbų mokymas:
46.3.1. mokykloje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, gimtosios kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą.
46.3.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:
46.3.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.
46.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
46.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų būti skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;
46.4.2.socialiniams gebėjimams ugdytis, dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose , biblioteka, paštas, ligoninė, priekybos centras ir pan.).
46.5. Matematinis ugdymas:
46.5.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.
46.6. Fizinis ugdymas:
46.6.1. fiziniam ugdymui skiriamos 3 ugdymo valandos per savaitę.
46.6.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės ne organizuojamos:
48.6.2.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
46.6.2.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;
46.6.2.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas.
46.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):
46.7.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko.
46.7.2. šokiui skiriama 1 ugdymosi valanda per savaite.
47. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.
48. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:
48.1.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:
48.1.2. Žmogaus saugos bendrosios, etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.
SUDERINTA
Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės
mokyklos taryboje 2020-08-28
Protokolo Nr. 4
2020–2020 ir 2020–2021 mokslo metų
pradinio ugdymo programos
bendrojo ugdymo plano
priedas
UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO,KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU
1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei (toliau – ypatingos aplinkybės), laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).
2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje minus 20 °C ar žemesnė arba 30 °C ar aukštesnė.
3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti sprendimus:
3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:
3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;
3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;
3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;
3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;
3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);
3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovui priėmus sprendimą ugdymą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:
4.1. vadovaujasi mokyklos parengtomis ugdymo organizavimo gairėmis dėl ugdymo organizavimo ypatingomis aplinkybėmis ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;
4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;
4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese pasirinkta kita mokymo forma ir būdu, susitarti dėl galimų šios problemos sprendimo būdų, pasirinkimo alternatyvų, galimos pagalbos priemonių. Svarbu, kad visi mokiniai turėtų priėjimą prie mokymosi išteklių.Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;
4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;
4.5. skiria ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau 50 procentų – asinchroniniam ugdymui;
4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesui organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas. Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė per dieną – iki 2 val.;
4.7. susitaria su mokytojais dėl tarpdalykinio bendradarbiavimo, ugdymo turinio integracijos, kad asinchroniniu būdu vykdomas ugdymo procesas būtų įvairus ir prasmingas: tikslingas tiesioginio transliavimo internetu ar televizijoje pamokų stebėjimas, filmuotų užduočių atlikimas, užduočių atlikimas elektroninėse platformose, knygų skaitymas, užduočių atlikimas iš vadovėlių ir t. t., atsižvelgiant į mokinių galimybes ir amžiaus ypatumus;
4.8. susitaria, kaip bus skiriamos mokymosi užduotys, kaip pateikiama ugdymui(si) reikalinga medžiaga ar informacija, kada ir kokiu būdu mokinys gali paprašyti mokytojo pagalbos ir paaiškinimų, kiek mokiniai turės skirti laiko užduotims atlikti, kaip reguliuojamas jų krūvis, kaip suteikiamas grįžtamasis ryšys mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir fiksuojami įvertinimai ir pan.;
4.9. paskiria asmenį (-is), kuris(-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymosi proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą ar komunikuos kitais svarbiais klausimais (pvz., informacinių komunikacinių technologijų perdavimas mokiniams, pagalbos teikimas diegiant, naudojantis informacinių technologijų programomis ar pan.) tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negalėjo būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;
5.
4.10. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėmsgrįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.