Jūs esate čia: Home Veikla Planavimo dokumentai

Planavimo dokumentai - Veiklos planas 2020-2021 m.m.

  • Spausdinti
Informacija
Kategorija: Sample Data-Articles
Paskelbta: Antradienis, 2017 balandžio 18 10:49
Autorius Super User
Peržiūros: 866
Puslapis 4 iš 6

 

 

 Pagrindinio ugdymo planas 2020-2021 m.m. 

PROJEKTAS

                                                                                                                                    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ČIUŽIAKAMPIO  PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

PAGRINDINIO UGDYMO PLANAS

2020 – 2021 M. M.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Suderinta                                                                                            Susipažinau   

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos                                Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

Švietimo ir sporto skyriaus                                                                Švietimo ir sporto skyriaus

Vedėja                                                                                                Vyriausioji specialistė

Regina Markevič                                                                                Halina Smykovska

 

 

                                                                                                 PATVIRTINTA

                                                                                                 Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

                                                                                                 mokyklos direktoriaus

                                                                                                 2020 m. rugpjūčio 28 d. Įsak. Nr. V-31

                                                            

ŠALČININKŲ R. ČIUŽIAKAMPIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

2020 – 2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2020 – 2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo programų bendrasis ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos ir su šia programa susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudaromi 2020 – 2021 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

2. Mokyklos pagrindinio ugdymo plano tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus, ugdymo proceso organizavimą mokykloje, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Mokyklos ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Mokyklos ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 min.

4.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.5. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 5 – 8,  klasėse:

5.1. 2020 – 2021 mokslo metai.

5.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia: 2020 m. rugsėjo 1 d., pabaiga: 2021 birželio 23 diena.

5.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5 – 8 klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos, 37 savaitės. Mokykloje mokomasi 5 dienas per savaitę.

5.1.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

 

Rudens atostogos

2020 m. spalio 26 d. – 2020m. spalio 30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2021 m. vasario 15 d. – 2021m. vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2021 m. balandžio 6 d. – 2021m. balandžio 9 d.

5.1.4. Vasaros atostogos 2021 – 06 – 24  –  2021 – 08 – 31.

5.1.5. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 5–8 klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

6. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, ugdymo procesą skirsto trimestrais.

Mokslo metų pradžia

      2020 – 09 – 01

Trimestrų trukmė

·         I trimestras: 2020 – 09 – 01  –  2020 – 11 – 30

 

·         II trimestras: 2020 – 12 – 01  –  2021 – 02 – 26

·         III trimestras: 2021 – 03 – 01 – 2021 –  06 – 23

 

7. Ugdymo laikotarpių trukmę 2020 – 2021 mokslo metais nustato mokykla.

Ugdymo laikotarpių trukmė paskirstoma tolygiai ugdymo procese per metus.

8. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamoka trunka 45 min.

9. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.“

 

                                                             ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS

UGDYMO PLANO RENGIMAS

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius:

Tikslas    1.   Užtikrinti mokymo(si) lygį, orientuota į kiekvieno mokinio aukštus pasiekimus.

      Uždaviniai   - gerinti  mokinių pasiekimus,        

             - suteikiant visiems  galimybę gauti geros kokybės išsilavinimą;                                           

             -tobulinti individualų mokinių pažangos pasiekimų vertinimo sistemą;                                    

                  -  laiku teikti įvairiapusę švietimo pagalbą mokiniui ir šeimai; 

       Tikslas   2.   Telkti mokyklos bendruomenę nuolatiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui

       Uždaviniai:  - skatinti mokytojų dalykininkų  bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą,

                - skatinti bendruomeniškumą tarp mokinių, mokytojų ir tėvų.

         Tikslas  3.     Plėtoti mokyklos kultūrą ir tradicijas, bendradarbiavimą, kurti motyvuojančias         

                   tobulėti, edukacines erdves.

        Uždaviniai:    - užtikrinti saugią aplinką mokiniams ir mokytojams,

                   -stiprinti mokinių, mokytojų ir tėvų partnerystę, siekiant išlaikyti mokyklos  

                    tradicijų tęstinumą,   

                  - tobulinti, bendruomenės narių ir visuomenės informavimo kultūrą, pristatant 

                    mokyklos veiklą bei pasiekimus.

 

12. Mokyklos ugdymo plano rengimas:

12.1.  Mokyklos vadovo 2020 m. gegužės  29 d. įsakymu Nr. V-21 sudaryta darbo grupė, parengė mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovavo mokyklos vadovas.

13.2.  Rengdama mokyklos ugdymo planą, darbo grupė  rėmėsi  švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

14. Mokykla ugdymo plane, ugdymo programai įgyvendinti susitarė :

14.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo;

14.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje;

14.3. mokinių žinių ir gebėjimų patikrinimo mokslo metu pabaigoje: kalbų, gamtos, socialinių ir tiksliųjų mokslų (nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 6, 8 kl.)

14.4. socialinės – pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą.

14.5. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje.

14.6.  ilgalaikis planas, programa per mokslo metus gali būti koreguojamas ir tikslinimas. Ugdymo turinys detalizuojamas mokymo dalyko skyriuj ir kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant uždavinius ir veiklas, mokymosi pagalbos teikimui kiekvienam vaikui.

14.7 ilgalaikio plano detalizavimo būtinybė svarstoma kiekvienoje metodinėje grupėje.

14.8. programa, ilgalaikis planas ar trumpalaikis planas turi atitikti įrašus el. dienyne.

14.9. ilgalaikių planų ir programų tvirtinimas ir derinimas:

Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina:

- mokyklos ugdymo planą iki rugsėjo 01 d.

- dalykų ilgalaikius planus iki rugsėjo 11 d.

- individualiojo mokinio ugdymo programą rugsėjo 11 d.

- neformaliojo švietimo programas iki rugsėjo 11 d.

- klasių vadovų veiklos planus iki rugsėjo 11 d.

14.10 mokykla numatė ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimoypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, remiantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.“

15. Mokyklos ugdymo turinio dokumentai:

 

Programos, teminiai planai

Rengia

Pritaria

Suderina

Tvirtina

Mokyklos ugdymo planas

Darbo grupė

Mokytojų taryba

Mokyklos taryba, Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo skyrius

Mokyklos direktorius

Ilgalaikiai planai

Dalykų mokytojai

Metodinės grupės

 

Mokyklos direktorius

Modulių programos

Dalykų mokytojai

Metodinės grupės

 

Mokyklos direktorius

Neformaliojo švietimo programos, klasių vadovų veiklos planai

Būrelių ir klasių mokytojai

Klasių vadovų metodinė grupė

 

Mokyklos direktorius

Individualizuotą programą spec. ugdymosi poreikių mokiniui

Dalykų mokytojai

Vaiko gerovės komisija

 

Mokyklos direktorius

15.1. mokytojai aptaria metodinėse grupėse dalykų ilgalaikius planus, programas, neformaliojo švietimo programas, dalykų modulių programas, klasių vadovų veiklos planus, dalykų modulių

programas, klasių vadovų veiklos planus individualiojo mokinio ugdymo programą, bendrą mokyklos integruotų planą iki rugsėjo 1 d.

15.2.  mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

15.3. ugdymo plane nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu koreguoja mokyklos ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

16. Minimalus laikas pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.“

 

17. Mokykla bendrauja su Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriumi, Šalčininkų seniūnija, Pedagogine psichologine tarnyba, Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.

18.  Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

 

19.  Mokyklos bendruomenė, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programa, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

20. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V – 190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo”. Mokykla priima sprendimą dėl pasirinktos prevencinės programos įgyvendinimo būdų.

21. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį. Mokykloje organizuojama ne trumpesnė kaip 20 min. fiziškai aktyvi pertrauka.

22. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” , patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V – 773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”  (toliau – Higienos norma).

23. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V – 941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo”  (toliau – sveikatos programa). Mokykla prevencinės programos įgyvendina integruojant į dalyko ugdymo turinį, per neformaliojo vaikų švietimo veiklas ir kitų mokyklos pasirinktu būdu.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

24. Istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, siekdami nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis ir jas nurodo ilgalaikiuose dalykų  planuose:

24.1. pažintinės ir kultūrinės veiklos, planuoja galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi turėti kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

24.2. veiklos skatinančios pilietinį įsitraukimą, ugdančios gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos  padės mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje;

24.3. veikos padedančios mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą, nurodomos ilgalaikiuose planuose;

24.4. socialinės veiklos, padedančios mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties. Socialinės – pilietinės veiklos organizavimą mokykloje reglamentuoja tvarkos aprašas , patvirtintas mokyklos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d.  įsak. Nr. V-42

25. Mokiniui, kuris mokosi:

25.1. pagal pagrindinio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla per mokslo metus skirs 5 pamokas.

 

  1. Rugsėjo pirmosios šventė
  2. Uždekime vėlinių žvakelę
  3. Kalėdinė popietė
  4. Etnokultūros diena
  5. Pažintinė ekskursija

2020 – 09 – 01

2020– 11 – 01

2020 – 12 – 21

                      2021 – 03 –

Pagal nuožiūra

 

25.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė – pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė – pilietinė veikla atliekama po pamokų.

Socialinė – pilietinė veikla fiksuojama el. dienyne, klasės vadovas fiksuoja veiklos valandas. Mokiniai savo socialinės – pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys pasirinkta forma.  Socialinę – pilietinę veiklą mokiniai gali atlikti savarankiškai.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

26. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

27.1. Mokyklos vadovas užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokiniai informuojami el. dienyne. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

28. Mokykla užtikrina, kad namų darbai:

28.1. atitiktų mokinio galias;

28.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

28.3. nebūtų užduodami atostogoms;

28.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

28.5. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromas sąlygas juos atlikti mokykloje arba bibliotekos patalpose.

29. Mokymosi pagalbai dalykų mokytojai skiria trumpalaikės konsultacijos. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) el. dienyne informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

30. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

31. Mokykla, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 44 punkte nurodytais teisės aktais ir mokyklos susitarimais, patvirtintais 2019 m. birželio 20 d. įsak. Nr. V-38,  pateikia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, mokyklos internetinėje svetainėje.

32. Mokyklos ugdymo procesas vertinamas:

32.1. Mokiniui besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą pasiekimams vertinami taikant 10 balų vertinimo sistema.

32.2. tikybos dalyko mokymosi pasiekimus vertinama įrašu įskaityta arba neįskaityta.

32.3. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

32.4. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

33. Mokytojai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

34. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti;

34.1.  Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

35. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

36. Trimestro pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose.

37. Jeigu mokinys:

37.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), mokykla skiria 2 savaitės, per kurį jis turi atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

37.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, teikiama reikiama

mokymosi pagalba.

38. Mokykla dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

39. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

40. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

40.1. kelia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui, ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

40.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

40.3. ugdo atkaklumą mokantis;

40.4. klasės vadovas nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus su kiekvienu mokinių bent kartą per mėnesį.

40.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka.

40.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis.

41. Mokymosi procesas mokykloje  nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos.

42. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

43. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

43.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

43.2. individuali mokymosi pagalba teikiama, skiriant trumpalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas

43.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

43.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas);

44. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

 

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

45. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

Mokykla neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skiria 3 val.

Neformaliojo švietimo grupėje mažiausias mokinių skaičius – 12 mokinių.

46. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius.

 

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

47. Mokykla priėmė sprendimus metodinėse dalykų grupėse (klasių vadovų, humanitarinių, tiksliųjų mokslų) dėl integruojamųjų, prevencicių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimo

 

Nr.

Programa

Klasė

Dalykai

Valandos

Pastabos

1.

Ugdymo karjerai

7 – 8,

 

Į visų mokamųjų dalykų programas

Ne mažiau kaip 1

Vadovaudamasi LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 04 d.

Nr. ĮSAK V – 1090,

A1 – 314, bei ugdymo karjerai programa mokiniams besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio, profesinio mokymosi programas.

2.

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programa

5 – 8,

 

Gamtos mokslai,

kūno kultūra

Ne mažiau kaip 5

Vadovaudamasi LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu

2006 m. kovo 17 d.

Nr. ĮSAK 494

3.

Sveikatos ir lytiškumo programa

5 – 8,

 

Gamtos mokslai,

kalbų mokamųjų dalykų programas

Ne mažiau kaip 2

Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro

2016 m. spalio 25 d.

Nr. ĮSAK V – 941

„Dėl sveikatos ir lytiškumo bendrosios programos patvirtinimo”.

4.

Sveikatos ugdymo bendroji programa

5 – 8,

 

Į visų mokamųjų dalykų programas

Ne mažiau kaip 2

Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro

2012 m. liepos 18 d.

Nr. ĮSAK V – 1159 

„Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo”.

5.

Žmogaus saugos bendroji programa

5 – 8,

 

Kalbos,

kūno kultūra,

technologijos, dailė

Ne mažiau kaip 2

Vadovaudamasi žmogaus saugos bendrąja programa patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu

2012 m. liepos 18 d.

Nr. ĮSAK V – 1159   ir žmogaus saugos bendrosios programos 1 ir 3 priedais.

6.

Etninės kultūros ugdymas

5 – 8,

 

Lietuvių kalba,

dailė

Ne mažiau kaip 2

Vadovaudamasi pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu

2012 m. balandžio 12 d.

Nr. ĮSAK 651

 

48. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą integruojamąją programą pasirinktu būdu ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

 

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

49. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina dalykų mokymą per mokslo metus:

49.1.   5 – 8 kl. skirti maksimalų valandų lietuvių kalbos pamokoms- 5 sav. valandas.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

50. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius.

51. Diferencijavimas  taikomas kiekvieno dalyko pamokoje:

51.1. mokiniui individualiai

51.2. mokinių grupei:

51.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

52. Mokykla:

52.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.

Organizuoja ne mažiau kaip 2 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus mokyklos pasirinkta forma su mokytojais per mokslo metus;

52.2. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

52.3. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai)per tėvų susirinkimus,  galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.

 

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

53. Jungtiniam 5-6;  7-8  komplektui skiriama  33 val. kasdieniam dalykų mokymui. Jungtinei klasei skiriama 3 neformaliojo švietimo pamokas.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

                 MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

54. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokyklos, nuostatuose (įstatuose) įteisinta pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

      

                                   PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

55. Mokykloje  pasirašytas nuotolinio mokymo proceso organizavimo tvarkos aprašas, mokykla gali priimti sprendimą mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 6–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus.

55.1. Mokykla, planuodama organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

55.2. Mokykla, priima sprendimą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoti vieno dalyko ar kelių dalykų mokymą ne ilgesnį laiką, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 602 punkte.

Konsultacijos (individualios ir grupinės), atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją, gali būti organizuojamos tik nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

55.3. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, būtina įvertinti mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykla sprendžia ir šalina priežastis, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje.

55.4. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, užtikrina visų mokymui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą. Yra susikurta mokyklos mokytojų bendradarbiavimo platforma, kurioje mokytojai dalinsis veiklomis, kūrybinių užduočių, švietimo pagalbos mokiniams, prevencinės veiklos vykdymo idėjomis.

55.5. Įgyvendindama ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla užtikrina, kad sinchroniniam ugdymui būtų skirta ne mažiau kaip 60 procentų ugdymo proceso laiko ir ne daugiau kaip 40 procentų laiko asinchroniniam ugdymui (per savaitę, mėnesį, mokslo metus).

55.6. Mokykla, pradėdama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui organizuoti. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 2 val. Pamokos struktūra pritaikoma asinchroniniam ir sinchroniniam ugdymui organizuoti, atsižvelgiant į dalyko programos ypatumus, ir mokinių amžių. Nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.

 

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

56. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą 2020-2021 m. m., vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų  ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašų ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

57. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

57.1. dalį ugdymo proceso organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje,o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose.

Mokytojai savo planuose konkrečiomis datomis ir temomis per mokslo metus numato, kada bus mokomasi ne pamokų forma.  Ne pamokų forma organizuojamo ugdymo proceso trukmę perskaičiuojama į mokymosi pamokomis laiką.

 

ANTRAS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

 

58. Mokykla, įgyvendinama pagrindinio ugdymo programą,  užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas.

59. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių.

59.1. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: tikyba, kalbos( lietuvių kalba ir literatūra, lenkų kalba, anglų kalba), matematika, gamtamokslis ugdymas(biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas(istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai, socialinė – pilietinė veikla), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga).

60. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymų Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ ir Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymų Nr. V-72 „ Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo priimtas sprendimas integruoti į  dėstomus dalykus.

 

61.Ugdymo sričių įgyvendinimas.

61.1. Dorinis ugdymas.

Dorinio ugdymo dalyką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai, o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Mokykloje visi pasirinko tikyba. Tikybos žinios pažymiais nevertinami, rašoma įskaityta, arba neįskaityta.

61.2. Lietuvių kalba ir literatūra.

Mokykloje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.

Mokykla sudaro sąlygos pasiekti bendroje programoje numatytus pasiekimus, skiriant 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę klasėje.

61.3. Anglų kalba.

Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokamasi kaip pagrindinės užsienio kalbos iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

Baigiant pagrindinio ugdymo programą,mokykla organizuoja užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais(pateiktais KELTE).

61.4. Matematika.

Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis  2017, 2018 , 2019 metų , yra nepakankamas, todėl mokykla daugiau dėmesio skiria įtvirtinimui sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius

Nuolat stebi mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais(standartizuoti testai) sudaro galimybes gauti mokiniui reikalingą pagalbą.(papildomos grupių ir individualios konsultacijos).

61.5. Informacinės technologijos.

6-7 klasėje informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių

kūrimo pradmenų modulių. Dėl pasirinkimo mokytojas susitaria su mokiniais mokslo metų pradžioje.

61. 6.  Gamtamokslis ugdymas.

61.6.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą moksleiviai tobulina pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse.

61.6.2. Atsižvelgiant į mokinių gebėjimus mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinius turimas žinias , įgūdžius ir  ugdymosi poreikius.  

61.6.3.Įgyvendinat numatytą mokslų turinį dėmesys skiriamas gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Mokytojas sudarant

ugdymo turinio planus privalo daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokinių idėjų ir technologijų pritaikimui kasdieniniame gyvenime.

61.7. Technologijos.

61. 7. 1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (6 ir 8 klasės), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskiriant laiką tarp: mitibos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

61. 7. 2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo  privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Mokytojas pateikia patvirtinti programą, šio kurso įgyvendinimui (ekskursijos, susitikimai,darbas netradicinėje aplinkoje).

61. 7. 3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų.

61.8. Socialinis ugdymas.

61.8.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

61.8.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų mokytojas pagal planą numato organizuoti netradicinėse aplinkose: muziejuose, vietos savivaldos institucijose, lankytinose istorinėse vietose.

61.8.3. Lietuvos geografijos, Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų temos dėstomos valstybinė kalba.

61.9. Fizinis ugdymas.

61.9.1. Fiziniam ugdymui  skiriamos 2 valandos per savaitę 8 klasėje.

61.9.2. Mokiniui , kuris 2020-2021  mokslo metais mokosi  5, 6 ir 7 klasėje , privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos, per mokslo metus 111 pamokų.

61.9.2. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindinę grupę, krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę.

61.9.3. Atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos mokiniams siūloma kitą veiklą: stalo žaidimai, šaškės, stalo tenisas, badmintonas, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, socialinę veiklą, konsultacijos.

61.10. Meninis ugdymas.

61.10. 1.Meninio ugdymo dalykus sudaro dailė ir muzika.

61.10.2. Meninio ugdymo pamokas mokytojas gali pagal patvirtiną planą organizuoti ir netradicinėje aplinkoje, gamtoje.

 

62. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinant skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2020-2021 mokslo metais:

 

Dalykai

5 - 6 kl.

7 - 8 kl.

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1

Lietuvių kalba

5

5

Užsienio kalba (anglų)

3

3

Gimtoji kalba (lenkų)

5

5

Matematika

4

4

Istorija

2

2

Gamta ir žmogus

2

-

Biologija

                     -

2 + 1

Fizika

                     -

1 + 2

Chemija

-

0 + 2

Geografija

0 + 2

2

Informacinės technologijos

1

                  1 + 0

Dailė

1

1

Technologijos

2

1

Muzika

1

1

Fizinis ugdymas

3

3 + 2

Žmogaus sauga

                0  +  1

0 + 1

Minimalus pamokų sk. mokiniui per savaitę

30                         33

        33                  33

 

33

33

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti,mokymosi pagalbai teikti,per savaitę

1

1

Neformalusis vaikų švietimas

3

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SUDERINTA

Šalčininkų r. Čiužiakampio pagrindinės

mokyklos taryboje 2020-08-28

Protokolo Nr.4

 

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

 

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

 

programų bendrųjų ugdymo planų

 

7 priedas

 

 

 

PAGRINDINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

 

 

1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei  laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

 

2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

 

2.1. minus 20 °C ar žemesnė, – 5 klasių mokiniams;

 

2.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams;

 

2.3. 30 °C ar aukštesnė – 5–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

 

3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu, gali priimti sprendimus:

 

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

 

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

 

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

 

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

 

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

 

3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

 

3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla:

 

4.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytas gaires nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;

 

4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

 

4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo procesą organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

 

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

 

4.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 2 val.;

 

4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;

 

4.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;

 

4.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;

 

4.9. numato mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus;

 

4.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

 

4.11. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

 

__________________________